Dirvožemis yra platus terminas, apibūdinantis laisvą žemės dangą, kuri plinta visoje planetoje. Tai yra uolienų suskaidymo į sudedamąsias dalis, kurias vėliau veikia daugybė jėgų, įskaitant cheminę sąveiką su druskomis ir fizinį vėjo bei vandens veikimą, rezultatas. Dirvožemyje kaip visumoje yra trijų materijos būsenų pavyzdžių: pats dirvožemis yra kietas, o porose tarp atskirų dirvožemio dalelių yra ir oro, ir skysčio. Planetoje yra daug skirtingų dirvožemio tipų, nes kiekvienas dirvožemis turi skirtingą mineralų ir organinių medžiagų sudėtį, o kiekvienas dirvožemis buvo veikiamas skirtingų aplinkos apribojimų.
Yra šeši pagrindiniai dirvožemio tipai, paprastai aptariami žemės ūkyje ir pagrindiniuose dirvožemio moksluose, išsiskiriantys pagal dirvožemį sudarančių dalelių dydį. Viena iš dirvožemio rūšių ir daugiausiai dalelių turintis dirvožemis yra smėlio dirvožemis. Smėlingas dirvožemis paprastai susideda iš mineralų ir uolienų granulių, jame yra gana daug smėlio ir didelių tarpų tarp dalelių, todėl vanduo ir mineralai gali lengvai tekėti.
Molio dirvožemis yra dar viena iš dirvožemio rūšių, tačiau molis turi neįtikėtinai mažų dalelių. Tai reiškia, kad molis turi mažai vietos tarp atskirų dalelių, todėl praktiškai nėra drenažo. Dėl šios priežasties molio dirvožemis yra netinkamas augalų auginimui, nes vanduo paprastai negali pasišalinti, o šaknų sistemoms sunku prasiskverbti pro molio sluoksnį. Molio dirvožemiai paprastai būna daug senesni nei smėlio dirvožemiai, nes uolienų dalelės suyra daug metų, kol jos yra pakankamai mažos, kad susidarytų molis.
Dumblus dirvožemis yra vienas derlingiausių iš daugelio dirvožemio tipų, kuriame gausu maistinių medžiagų ir geras drenažas. Jis yra šiek tiek mažesnis nei smėlingas dirvožemis, tačiau savo sudėtimi yra labai panašus, nors turi daugiau maistinių medžiagų ir mineralų. Dumblus dirvožemis paprastai yra gana tamsus ir aštrus, todėl puikiai tinka sodinti beveik bet ką.
Priemolio dirvožemį iš tikrųjų sudaro keli skirtingi dirvožemio tipai, sumaišytas įvairus molio dirvožemio, dumblo dirvožemio ir smėlio dirvožemio kiekis. Priemolio dirvožemis gerai sulaiko vandenį dėl didelio smėlio gaunamo smėlumo, turi išskirtinį drenažą, kad vanduo per daug nesusikauptų ir nesupūdytų augalų šaknų, yra daug maistinių medžiagų. Priemolio dirvožemis yra idealus dirvožemis sodininkystei, o daugumoje prekių parduotuvių galima rasti platų priemolio asortimentą.
Kiti du dirvožemio tipai, kreidinis ir durpingas dirvožemis, nėra ypač tinkami lengvai augti, tačiau yra visame pasaulyje. Kreidos dirvožemis yra labai šarminis ir paprastai su jais susimaišo įvairaus dydžio akmenys. Kreidos dirvožemis neleidžia augalams pasisavinti svarbių mineralų ir labai lengvai išdžiūsta, todėl jis nėra idealus sodinti. Durpiniuose dirvožemiuose yra daug organinių medžiagų, dažniausiai juose yra daug negyvų augalų, tačiau organinės medžiagos negali visiškai suirti dėl didelio rūgščių kiekio dirvožemyje. Durpinė dirva nėra ypač turtinga maistinių medžiagų, tačiau gerai sutvarkyta gali būti puiki dirva sodinti.