Yra trys dažni divertikulinės ligos tipai: divertikuliozė, divertikulitas ir kraujavimas iš divertikulų. Ligos atsiranda, kai storosios žarnos viduje susidaro maišeliai, vadinami divertikulais. Jie taip pat gali susidaryti stemplėje, plonojoje žarnoje ar skrandyje, tačiau jie yra retesni. Maišeliai yra įprasti, o tikimybė juos turėti didėja žmogui senstant. Divertikulioze serga tik 10 procentų vyresnių nei 40 metų žmonių, o vyresnių nei 50 metų žmonių serga 60 procentų.
Asmuo serga divertikuloze vien dėl to, kad maišeliai yra ant žarnyno sienelės. Divertikuliozė yra tokia divertikulinė liga, kuri paprastai neturi jokių simptomų. Jei žmogui pasireiškia simptomai, jie dažniausiai būna lengvi, pavyzdžiui, mėšlungis.
Žmogui užkietėjus viduriams, storojoje žarnoje gali susidaryti divertikulai. Dėl įtempimo atsirandantis spaudimas išstumia kišenes į išorę susilpnėjusiose žarnyno sienelės vietose. Maišeliai paprastai yra maždaug žirnio dydžio, bet gali būti daug didesni.
Maišeliai gali būti užkrėsti įstrigusiomis atliekomis ir bakterijomis arba užsidegti dėl slėgio ir įtempimo, o tai gali sukelti kitos rūšies divertikulinę ligą – divertikulitą. Skirtingai nuo divertikuliozės, divertikulito simptomai yra sunkūs ir pastebimi. Sergant divertikulitu, žmogus dažniausiai pajunta staigų skausmą kairėje pilvo pusėje. Kai kuriais atvejais skausmas palaipsniui didėja, o ne staiga. Kiti divertikulito simptomai yra karščiavimas, tuštinimosi pokyčiai ir pykinimas.
Žmogus gali susirgti trečio tipo divertikuline liga – divertikuliniu kraujavimu, kai šalia maišelio plyšta kraujagyslė. Kraujingos išmatos yra dažnas divertikulinio kraujavimo rezultatas. Nors kraujavimas dažniausiai nėra skausmingas ir paprastai sustoja savaime, svarbu, kad žmogus nedelsdamas kreiptųsi į gydytoją, kad įsitikintų, jog tai nėra sukelta sunkesnės būklės, ir įsitikinti, kad jis neprarado per daug kraujo.
Divertikuliarinė liga besimptominiam žmogui dažnai diagnozuojama kolonoskopijos metu. Divertikulito ar divertikulinio kraujavimo atveju asmuo gali būti diagnozuotas naudojant kompiuterinę tomografiją ar kitą vaizdo gavimo metodą. Kraujo mėginys gali būti derinamas su techneciu, radioaktyvia medžiaga, kurią galima atsekti, ir tada suleisti žmogui, siekiant išsiaiškinti, iš kur kraujas nutekėjo.
Nors ši būklė yra dažna, ypač žmonėms senstant, reikia imtis priemonių, kad būtų išvengta divertikulinės ligos. Dieta, kurioje gausu skaidulų, gali sumažinti vidurių užkietėjimo ir storosios žarnos įtempimo tikimybę, neleidžiant susiformuoti maišeliams. Vandens gėrimas ir pakankamai mankšta taip pat sumažina spaudimą storajai žarnai.