Kokie yra skirtingi endoskopinių procedūrų tipai?

Gastroenterologas atlieka įvairias endoskopines procedūras įvairioms skrandžio, stemplės ir virškinimo problemoms gydyti. Kai kurios įprastos operacijos, kurios paprastai atliekamos ambulatoriškai, kai pacientas yra raminamas, yra kolonoskopija, viršutinė endoskopija, endoskopinis ultragarsas ir bronchoskopija. Kiti tyrimai apima sigmoidoskopiją ir perkutaninę endoskopinę gastrostomiją, taip pat žinomą kaip PEG.

Dauguma endoskopinių procedūrų yra prevencinės priemonės nuo vėžio ar kitų virškinimo ligų. Kolonoskopijos metu gydytojas į paciento tiesiąją žarną įterpia siaurą apšviestą vamzdelį, vadinamą endoskopu, kad patikrintų, ar gaubtinės ir storosios žarnos polipų ar anomalijų nėra. Endoskope taip pat yra nedidelė kamera, leidžianti gydytojui nuodugniai ištirti apatinę virškinimo sistemos dalį. Jei randami polipai, gydytojas juos pašalina tolesniam tyrimui. Ankstyvas pašalinimas taip pat gali sustabdyti gaubtinės žarnos vėžio atsiradimą.

Priešingai, gydytojas atlieka viršutinę endoskopiją, kad ištirtų viršutinę virškinimo sistemos sritį. Tiksliau, tyrimas apima endoskopo įkišimą per paciento burną, kad būtų galima apžiūrėti virškinimo traktą (GI) nuo stemplės iki dvylikapirštės žarnos. Gastroenterologas paprastai naudoja viršutinę endoskopiją, kad ištirtų uždegimą ar opas virškinimo trakte. Viršutinė endoskopija taip pat padeda ištirti su GI susijusius simptomus, tokius kaip pykinimas ir kraujavimas. Specialistai naudoja testą, norėdami rasti ir gydyti problemas, pradedant nuo gastroezofaginio refliukso ligos (GERL) iki tam tikrų vėžio formų.

Endoskopiniam ultragarsui, be endoskopo, naudojamas mažas keitiklis, kuris sukuria garso bangas. Šios garso bangos padeda gydytojui ištirti medicininius simptomus, turinčius įtakos virškinimo traktui. Ši procedūra, kurios metu endoskopas patenka į paciento burną, leidžia matyti dvylikapirštę žarną, skrandį ir stemplę, taip pat tulžies pūslę, kepenis ir kasą. Gydytojas dažnai naudoja endoskopinį ultragarsą diagnozuoti ir gydyti tokias ligas kaip kasos vėžys. Kaip ir kitos endoskopinės procedūros, ši ultragarso forma leidžia gydytojui pašalinti audinius ar polipus su virškinimo traktu, kad nustatytų, ar jie yra gerybiniai ar piktybiniai.

Endoskopinių procedūrų tipai taip pat apima bronchoskopiją, kuri tiria kvėpavimo sistemos dalis, tokias kaip plaučiai ir kvėpavimo takai. Bandymas turi specialų bronchoskopą, naudojamą kvėpavimo takų obstrukcijai ir kitoms kvėpavimo problemoms patikrinti. Plaučių ligomis sergantiems pacientams paprastai atliekama bronchoskopija, siekiant diagnozuoti ir gydyti plaučių problemas.

Sigmoidoskopija yra dar viena iš endoskopinių procedūrų, kurios metu tiriama gaubtinė ir tiesioji žarna. Šio tyrimo metu gydytojas į išangę įkiša specialų lankstų vamzdelį, kad patektų į tiesiąją žarną ir apatinę gaubtinės žarnos sritį. Procedūros metu pacientai neprivalo būti raminami, tačiau tai neprivaloma. Sigmoidoskopija padeda diagnozuoti ir gydyti pažeidimus, gaubtinės žarnos vėžį ir įtrūkimus, taip pat kraujavimą iš tiesiosios žarnos ir polipus.
Perkutaninė endoskopinė gastrostomija (PEG) skirta pacientams, turintiems rijimo problemų ar maistinių medžiagų trūkumo. Šio tyrimo metu specialistas įkiša maitinimo vamzdelį per paciento pilvo sieną. Prieš atlikdamas procedūrą, gydytojas skiria vietinę anesteziją ir raminamuosius vaistus, taip pat antibiotiką, kad išvengtų infekcijos. PEG vamzdelis padeda pacientui gauti vaistus ir maistines medžiagas iš maisto ir gėrimų, nes turinys apeina burną ir stemplę, kad nukeliautų tiesiai į skrandį.