Ergoterapinio gydymo tikslas – pagerinti vaiko ar suaugusio paciento kasdienę fizinę ir (arba) psichosocialinę veiklą, kad jis galėtų būti produktyvus ir kuo pilniau patirti gyvenimą. Tai savo ruožtu padidina paciento savigarbą. Ergoterapinis gydymas vykdomas taikant funkcinę ar psichologinę terapiją, kuri įgyvendina fizines užduotis, ir socialinius bei profesinius pratimus, orientuotus į bendrą paciento reabilitaciją. Funkcinė terapija akcentuoja kasdienes užduotis, o psichologinės terapijos metu sprendžiamos elgesio ir emocinės problemos, kurios trukdo pacientui įgyti optimalius tarpasmeninius, profesinius ir kasdienio gyvenimo įgūdžius.
Pirmiausia reikia įvertinti paciento fizinį sužalojimą ar psichikos būklę, kad terapeutas galėtų sudaryti individualų ergoterapijos gydymo planą. Vaikų populiacijai ergoterapinis gydymas paprastai yra naudingas, kai vaikas kenčia nuo tokių sąlygų kaip uždelstas smulkiosios motorikos vystymasis, jutimo sutrikimai, autizmas ar kiti elgesio ar emociniai sutrikimai. Gydymas paprastai atliekamas daugiausia dėmesio skiriant žaidimo ir darbo veiklos ugdymui namuose ir mokykloje, taip pat savęs priežiūrai. Ergoterapinis gydymas suaugusiesiems paprastai skiriamas, kai pacientas prarado tam tikrus fizinius ar pažintinius gebėjimus arba kai jis patyrė psichikos sutrikimų. Suaugusiųjų atveju siekiama kiek įmanoma atkurti ankstesnį paciento funkcionavimo lygį.
Ergoterapinis gydymas gali būti skiriamas bet kokio amžiaus pacientams, turintiems neurologinių ar nervinių raumenų būklių, traumų ar būklių, pažeidžiančių rankas ar kitas viršutines galūnes. Kai kurios iš dažniausiai pasitaikančių fizinių būklių, dėl kurių pacientas gali būti taikomas tokiam funkciniam ergoterapijos gydymui, yra pasikartojantys judesių sužalojimai, tokie kaip tendinitas ir riešo kanalo sindromas. Nors pradinis tokio gydymo dėmesys skiriamas neįgalios fizinės būklės gerinimui, siekiama, kad pacientas kuo geriau veiktų savo kasdieniame gyvenime, nors gali prireikti tam tikrų pritaikymų. Terapeutas prisiima mokytojo vaidmenį, kad tai pasiektų.
Psichologinė terapija skiriama, kai pacientas turi elgesio ir (arba) emocijų sutrikimų, kurie turi įtakos jo gebėjimui imtis visavertės profesinės veiklos. Intervencija gali būti atliekama siekiant padėti pacientui pagerinti jo socialinę sąveiką ir asmeninės higienos įgūdžius. Tai gali padėti pacientui, pavyzdžiui, susirasti darbą ir prisidėti prie visuomenės. Paprastai tariant, tokio gydymo tikslas yra pakelti paciento savigarbą atliekant pasitenkinimą teikiantį ir prasmingą darbą, kuris yra jo sveikimo dalis.
Dvi labai struktūrizuotos ergoterapijos gydymo programos, skirtos pacientų grąžinimui į darbą, yra darbo kondicionavimas ir darbo grūdinimas. Sunkumai darbe apima reabilitacines psichosocialines priemones, taip pat fizinio kondicionavimo užduotis imituojamoje arba realioje darbo aplinkoje. Kita vertus, darbo kondicionavimas daugiausia pabrėžia fizinį pasiruošimą, kad būtų galima prisitaikyti, optimaliai dirbti darbe.