Rūšis vystysis atsižvelgiant į aplinką, kurioje ji egzistuoja, o plėšrūnai, klimato pokyčiai ir kiti aplinkos veiksniai gali sukurti priežastį rūšiai prisitaikyti. Šie prisitaikymai yra rūšies evoliucijos dalis, leidžianti jai keistis taip, kad padidėtų jos išlikimo galimybės. Yra trys evoliucijos tipai: divergentinė, konvergentinė ir lygiagreti.
Divergentinė evoliucija yra dažniausiai žinoma ir apima vieną rūšį, kuri galiausiai išsiskiria į dvi atskiras. Pavyzdžiui, migruojančių paukščių pulkas, keliaujantis į šiltesnį klimatą, pasiskirsto per audrą. Viena pusė pulko keliauja į pradinį tikslą, o kita pusė nusileidžia naujoje saloje ir nusprendžia pasilikti. Laikui bėgant antrosios grupės atstovams išsivysto savybės, leidžiančios geriau išgyventi saloje ir tapti kitokia rūšimi nei jų protėviai, kurie iš pradžių buvo atskirti nuo didesnio pulko. Tai, kas anksčiau buvo viena rūšis, dabar buvo padalinta į dvi.
Antrasis evoliucijos tipas – ir dažniausiai sunkiausiai suprantamas – yra konvergentinė evoliucija. Šis tipas paaiškina, kaip dvi ar daugiau rūšių gali sukurti panašius bruožus skirtingų tipų aplinkoje. Gyvūnai, besivystantys sparnai, yra vienas suartėjusios evoliucijos pavyzdžių, nes nebuvo vieno bendro visiems sparnuotiems gyvūnams protėvio. Dėl savo individualios aplinkos visi šie gyvūnai, evoliucijos kartos, išsiugdė sparnus patys. Sparnai buvo sukurti remiantis skraidymo fizika, o ne iš anksto užprogramuotu vidiniu planu, perduotu iš panašaus protėvio.
Konvergencinė ir lygiagreti evoliucija yra labai panašios ir lengvai painiojamos. Kai dvi atskiros rūšys toje pačioje aplinkoje vysto vienodus prisitaikymus išgyvenimui, tai vadinama lygiagrečia evoliucija. Tai prasideda nuo dviejų panašių rūšių, egzistuojančių panašioje aplinkoje, ir laikui bėgant jos vystysis labai panašiai. Vienas iš lygiagrečios evoliucijos pavyzdžių yra Šiaurės Amerikos kaktusas ir Afrikos euforbija. Šie du augalai priklauso skirtingoms šeimoms, tačiau turi tą pačią aplinką. Dėl to jie sukūrė tuos pačius išgyvenimo pritaikymus: gebėjimą kaupti vandenį storuose stiebuose ir aštrius plunksnus, kad apsaugotų nuo plėšrūnų. Abu augalai gali išgyventi karštame, sausame klimate.
Evoliucija yra procesas, o rūšys prisitaiko ir vystosi, kad galėtų geriau išgyventi savo aplinkoje. Panaši aplinka gali sukelti panašius skirtingų rūšių prisitaikymus, o skirtingos aplinkos gali sukelti skirtingus panašių rūšių prisitaikymus. Aplinkos veiksnių įtakos rūšies evoliucijai tyrimas yra geriausias būdas pagrįstai spėti tiek apie rūšies istoriją, tiek apie ateitį. Įvertinus visus tris evoliucijos tipus, galima labai tiksliai suprasti, kaip augalų ar gyvūnų rūšis išsivystė į dabartinę formą.