Kokie yra skirtingi fibromų pašalinimo būdai?

Gimdos fibroma yra mažos išaugos, kurios gali išsivystyti reprodukcinio amžiaus moterų gimdos gleivinėje. Paprastai jie nėra vėžiniai, nors gali būti skausmingi ir sukelti menstruacijų bei šlapinimosi problemų. Ginekologai paprastai vengia gydyti labai mažas, besimptomes fibrozes, nors didelius ar nuolatinius išaugimus gali tekti pašalinti vienu iš daugelio skirtingų chirurginio pašalinimo metodų. Dažniausiai naudojami fibromų pašalinimo būdai yra gimdos arterijų embolizacija, endometriumo abliacija ir miomektomija. Be to, kai kuriems pacientams atliekama dalinė arba visiška histerektomija, jei kiti miomų pašalinimo būdai yra nesėkmingi.

Gimdos arterijų embolizacija yra minimaliai invazinė procedūra, kurią atlieka radiologas, kad sustabdytų kraujo tekėjimą į mažas fibrozes. Gydytojas padaro nedidelį pjūvį viršutinėje kirkšnies srityje ir įveda kateterį į šlaunikaulio arteriją. Per kateterį įšvirkščiama mažytė plastiko dalis ir nukreipiama į kraujagysles, kurios maitina fibromus. Abiejose kirkšnies pusėse yra po šlaunies arteriją, todėl procedūra dažniausiai kartojama. Nutrūkus kraujo tiekimui, ataugos susitraukia ir nukrenta per kelias dienas.

Endometriumo abliacija, kita miomų pašalinimo galimybė, paprastai atliekama, kai masės yra labai arti gimdos gleivinės paviršiaus. Chirurgas įveda ilgą laidą į gimdą ir tiekia elektros srovę, kad sudegintų paviršiaus audinius. Kitos procedūros versijos apima koncentruoto skysto azoto naudojimą miomoms užšaldyti arba didelio intensyvumo lazerį joms pašildyti. Abliacija paprastai yra labai veiksminga miomų pašalinimo priemonė, tačiau operacija gali sukelti negrįžtamą gimdos sienelių pažeidimą. Moteris po procedūros gali nepastoti.

Sporadinės, didelės ir aiškiai apibrėžtos miomos dažnai gali būti pašalintos taikant klasikines chirurgines procedūras, kurių metu jos tiesiog pašalinamos skalpeliu. Šiuolaikinės technologijos leidžia chirurgams atlikti daugumą miomektomijų, nereikia daryti didelių pjūvių pilve ar kirkšnyje. Vietoj to per makštį įkišamas įrankis, vadinamas histeroskopu. Histeroskopas iš esmės yra ilgas vamzdelis su kamera, kuri leidžia chirurgui nustatyti fibromų vietą ir stebėti procedūrą. Chirurgas manipuliuoja smulkiais skalpeliais ir kita įranga per mažus pjūvius kirkšnies srityje, kad pašalintų miomas.

Ataugos gali atsinaujinti net ir po sėkmingos miomų pašalinimo procedūros. Moteriai, kuriai pasikartoja epizodai, gali tekti atlikti histerektomiją, kad būtų sustabdytas susijęs skausmas ir kraujavimas. Operacija gali būti atliekama per makštį arba per pjūvius pilve, o moteris gali tikėtis būti hospitalizuota keletą dienų, kad gydytojai galėtų stebėti jos sveikimą. Pašalinus gimdą, ji gali būti tikra, kad fibromos niekada nebeataugs.