Fitneso dviračiai paprastai skirstomi į dvi pagrindines kategorijas: stacionarius dviračius, kurie tvirtinami viename taške ir dažniausiai naudojami patalpose, ir lauko fitneso dviračius, kuriais galima važinėti lauke įvairiose vietovėse. Bet kuris dviratis pagal numatytuosius nustatymus yra fitneso dviratis, nes dviračio pedalus yra aerobinė veikla, skatinanti kūno rengybą, todėl galima rinktis iš daugybės dviračių rūšių. Tačiau dažniausiai fitnesui naudojamas dviratis tikriausiai yra stacionarus dviratis.
Stacionarūs fitneso dviračiai yra įprasti sporto salėse ir kūno rengybos centruose. Jie yra reguliuojami, kad tiktų įvairaus ūgio, svorio, dydžių ir formų žmonėms, be to, jie leidžia vartotojui reguliuoti pasipriešinimo lygį, prieš kurį turi spausti pedalus. Stacionarūs dviračiai taip pat gali būti pritaikomi iki tam tikro taško: pedalus ir balnelius galima lengvai pakeisti, todėl važiavimas bus patogesnis. Stacionarūs fitneso dviračiai dažniausiai naudojami sukimosi klasėse, grupinėse klasėse, kurias veda instruktorius, kuris vadovauja motociklininkams per važiavimo sesiją pagal jų įgūdžių lygį. Tokie užsiėmimai yra geras būdas lavinti tinkamą važiavimo dviračiu techniką, taip pat deginti kalorijas ir auginti raumenis.
Lauko fitneso dviračiai skirstomi į kelias skirtingas kategorijas. Su fitnesu dažniausiai siejamas dviratis yra plento dviratis, kuris yra lengvas dviratis su plonais, aerodinaminiais ratais ir padangomis bei agresyvia važiavimo padėtimi. Šio tipo dviračiai skirti greičiui ir naudojami tik keliuose. Plento dviratis yra geras pasirinkimas tiems, kurie ieško įtemptos aerobikos treniruotės.
Kalnų dviračiai yra bekelės dviračiai, skirti važiuoti nešvariais keliais ir takais. Paprastai juos lengviau minti pedalus nei plento dviračius, nes pavara yra mažesnė, tačiau kadangi kalnų dviračiai važiuoja bekelėje ir yra sukurti taip, kad galėtų riedėti per kliūtis, važiuoti kalnų dviračiu reikia įgūdžių, miklumo ir tam tikro fizinio pasirengimo. Kalnų dviračiai yra geras pasirinkimas drąsesniems dviratininkams, norintiems užsiauginti raumenis.
Tarp dviejų minėtų lauko kategorijų patenka keletas fitneso dviračių rūšių. Pavyzdžiui, hibridinis dviratis yra dviratis, skirtas motociklininkui, kuris nebūtinai važiuos greitai ir kuris nebūtinai nori važiuoti sunkiais takais, o verčiau renkasi tolygiai važiuojantį šaligatvio ar purvo takais. Jie sukonstruoti taip, kad būtų patogesni nei plento ir kalnų dviračiai, be to, juos paprastai lengviau važiuoti pedalus. Tačiau jie paprastai yra sunkesni ir neveikia taip greitai, kaip bet kuri iš aukščiau paminėtų našumo parinkčių.