Verslo ir finansų srityse „front office“ paprastai apibūdina visas funkcijas, susijusias su klientų sąveika. Pavyzdžiui, mažmeninės prekybos scenarijuje į biuro funkcijas gali būti įtrauktos pardavimo operacijos, informaciniai ištekliai ir visa klientų aptarnavimo veikla. Bankininkystės kontekste „front office“ sistemos yra panašios į mažmeninės prekybos sistemas, nes jos yra orientuotos į klientų aptarnavimą, tačiau užuot pardavę produktus ir paslaugas, bankininkai gali rinkti informaciją apie klientų finansinę būklę ir kredito istoriją. Front Office sistemos yra bet kokios kompiuterinės programos, leidžiančios biuro darbuotojams atlikti savo darbą. Mažmeninėje prekyboje geras tokio tipo sistemos pavyzdys yra kasos aparatas, kuris automatiškai perduoda pardavimo duomenis į back office sistemas.
„Front office“ sistemos daugeliu atvejų yra sujungtos su kitais įstaigos padaliniais ir biurais. Pavyzdžiui, bankai savo biuruose gali įtraukti sistemas, kuriose bankininkai gali įvesti klientų paraiškas paskoloms ir sąskaitoms gauti. Tada prie šios informacijos prisijungia asmenys, kurie atlieka kredito patikras ir užtikrina informacijos pagrįstumą. Tada paraiškos gali būti perduotos vadovams ar kitiems aukšto lygio pareigūnams, kurie gali patvirtinti arba atmesti paraiškas.
Mažmeninėje prekyboje dažnai aptinkamos „front office“ sistemos, kurios leidžia kasininkams ir kitiems klientų aptarnavimo atstovams atlikti pardavimo operacijas, ieškoti informacijos apie produktus, pvz., kainą, pardavimo datas ir atsargų numerius, ir keisti klientų sąskaitas. Šiose sistemose įrašyta informacija dažnai prieinama rinkodaros, apskaitos ir finansų skyrių profesionalams. Šie „back office“ specialistai naudoja informaciją, įvestą į „front office“ sistemas, kad sukurtų pardavimo įrašus ir klientų profilius.
Tokio tipo sistemų taip pat dažnai galima rasti svetingumo pramonėje. Pavyzdžiui, viešbučių registratūros darbuotojai rezervacijai nustatyti naudoja biuro planavimo programas. Restoranų vadovai taip pat gali naudoti šias programas, kad priimtų sprendimus, kaip įdarbinti kiekvieną pamainą ir kiek maisto užsakyti iš tiekėjų.
Įmonės, turinčios stiprią prieigą prie interneto, gali turėti „front office“ sistemas, kuriose yra klientų sąsajų. Pavyzdžiui, klientai, užsisakantys batus internetu, gali apsilankyti svetainėje, kurioje įveda savo kontaktinę ir mokėjimo informaciją bei užsisakyti savo pasirinktus produktus. Ši informacija automatiškai įkeliama į „back office“ sistemas, kurios leidžia atsargų specialistams išsiųsti užsakymus, o finansų specialistams – registruoti operacijas.
Įprastuose mažmeninės prekybos ir bankininkystės scenarijuose, kai klientai perka fizinėse įstaigose, savininkai ir vadovai dažnai perka sistemas, kurias įdiegia į savo dabartines verslo sistemas. Sistemos dažnai apima programinę ir techninę įrangą, pvz., kasos aparatus ir brūkšninių kodų skaitytuvus. Kitų rūšių organizacijos, pvz., interneto įmonės, gali užsiprenumeruoti programinę įrangą kaip paslaugų sistemas, kurias gali pasiekti už tam tikrą mokestį, neprisiimdamos nuosavybės.