Furunkulas yra izoliuota bakterinė odos infekcija, kuri prasideda aplink vieną plauką. Furunkulas, dar vadinamas furunkuliu, dažniausiai primena išaugusį spuogą; jis paprastai yra raudonas, apvalus, patinęs, o centre yra balta arba geltona pūlinėlė. Net ir nedideli virinimai gali niežti ir skausmingi, todėl rūpestingas furunkulių gydymas namuose ar gydytojo kabinete yra svarbus siekiant greito gijimo ir užkirsti kelią infekcijos plitimui. Asmuo gali pabandyti ant pūslelinės uždėti šiltą kompresą, kad jis suminkštėtų ir paskatintų nusausėjimą, o tada tą vietą palaikyti švarią naudojant antibiotikų muilą ir tepalą. Jei furunkulas nereaguoja į namų priežiūrą arba tampa labai didelis, gydytojas gali jį nusausinti sterilia adata.
Gydytojai griežtai neskatina žmonių bandyti išpūsti ar nusausinti furunkulų namuose. Taip padarius furunkulo vietoje gali likti randas ir bakterijos gali pasklisti ant netoliese esančios odos. Drenavimas paprastai yra geriausias furunkulo gydymas, tačiau jį galima atlikti ir neatidarius žaizdos.
Užtepus šilta drėgna šluoste furunkulį arba pamirkius šiltame vandenyje pūliai priartėja prie paviršiaus. Gydant furunkulą kelis kartus per dieną, furunkulas paprastai pradeda nutekėti per vieną savaitę. Be to, vandens ar kompreso šiluma taip pat gali padėti sumažinti skausmo, deginimo ir niežėjimo simptomus.
Svarbu tęsti furunkulų gydymą po to, kai virimas nuteka. Kai kurios bakterijos paprastai išlieka net ir išnykus visiems pūliams, todėl kruopščiai nuplaunant jas antibiotikų muilu gali padėti išvengti virimo. Dauguma gydytojų siūlo kruopščiai nuplauti furunkulą bent du ar tris kartus per dieną. Tarp valymų vietą galima patepti nereceptiniu vietiniu antibiotikų kremu. Sterilus tvarstis gali padėti apsaugoti furunkulą, kol jis gyja. Dauguma furunkulių visiškai išnyksta maždaug per dvi savaites.
Asmuo turėtų susitarti dėl susitikimo su dermatologu, jei atrodo, kad furunkulo gydymas namuose neveikia. Gydytojas gali pabandyti išmušti furunkulą sterilia adata arba skalpeliu, tada atsargiai išspausti pūlius ir negyvą odos audinį. Jis arba ji dažniausiai užtepa labai stiprų antibiotiką su tvarsčiu ir pateikia nurodymus dėl priežiūros namuose. Geriamieji antibiotikai taip pat gali būti skiriami, jei infekcija sukelia daugybę verdimų arba sisteminių simptomų, tokių kaip karščiavimas ir nuovargis. Apytiksliai po dviejų savaičių būtinas pakartotinis vizitas, siekiant patvirtinti, kad infekcija išnyko.