Genetiškai pakeistas maistas gaminamas iš augalų ar gyvūnų, kurių dezoksiribonukleino rūgštis (DNR) buvo pakeista taip, kaip tai neįvyksta natūraliai. Dažnai atskiri genai yra perduodami iš vieno organizmo į kitą, net jei organizmai nėra giminingi. Mokslininkai manipuliuoja genais, kad sukurtų dviejų tipų genetiškai pakeistus maisto produktus: tuos, kurie suteikia pranašumą gamintojui ir tuos, kurie suteikia pranašumą vartotojui. Gamintojui naudingi bruožai yra atsparumas vabzdžiams, atsparumas virusams, padidėjęs derlius arba sutrumpintas nokinimo laikas. Maisto produktus galima keisti, kad jie būtų patrauklesni klientams, ilgiau išlikdami švieži arba padidindami maistinę ar gydomąją vertę.
Vienas iš įprastų augalų modifikacijų yra suteikti jiems galimybę toleruoti herbicidą, kuris naikina visus kitus augalus. Tai leidžia genetiškai pakeistam pasėliui augti nekonkuruojant dėl vietos, maistinių medžiagų ar šviesos. Ši modifikacija dažniausiai daroma sojų pupelėms ir rapsams. Herbicidams atsparus genas pašalinamas iš bakterijų ir pridedamas prie genetiškai pakeisto derliaus.
Kitas įprastas pakeitimas yra pritaikyti pasėlius, kad jie išskirtų toksinus, naikinančius kenkėjus. Cukriniai kukurūzai yra maistas, paprastai gaminamas tokiu būdu, o tai reiškia, kad ūkininkams nereikia purkšti saldžiųjų kukurūzų insekticidais, nes kukurūzai atsparūs vabzdžiams dėl savo pasiskolintų genų. Šis genetiškai pakeistas maistas vadinamas Bt kukurūzais, nes kenkėjus naikinantis genas kilęs iš bakterijos Bacillus thuringiensis. Bulvės yra dar vienas genetiškai pakeistų maisto produktų, gaminančių insekticidus, pavyzdys.
Kiti maisto produktai buvo genetiškai pakeisti, kad būtų patrauklesni vartotojams. Braškės, saldžiosios paprikos, bananai, ananasai ir pomidorai buvo modifikuoti, kad ilgiau išliktų švieži. Mokslininkai taip pat dirbo kurdami genetiškai pakeistus maisto produktus, kad jie būtų maistingesni. Auksiniai ryžiai yra to pavyzdys – ryžiai buvo modifikuoti, pridedant vitamino A. Mokslininkai dirbo kurdami maisto produktus, kurie ne tik turi papildomos maistinės vertės, bet ir turi farmacinės vertės, pavyzdžiui, skiepai.
Genetiškai modifikuotų gyvūnų koncepcija sulaukė didesnio pasipriešinimo nei genetiškai modifikuotų augalų. Daugelis šalių patvirtino genetiškai modifikuotų augalų gamybą ir pardavimą, kartu reikalaujant daugiau tyrimų, susijusių su genetiškai modifikuotais gyvūnais. Vienas genetiškai modifikuotas gyvūnas, kurį buvo svarstoma patvirtinti Jungtinėse Valstijose, yra genetiškai modifikuota lašiša. Šios lašišos turi papildomą augimo hormono geną, leidžiantį joms augti dvigubai greičiau nei nemodifikuotoms lašišoms.
Kietieji sūriai yra dar viena maisto rūšis, kurios gamyboje dažniausiai naudojami genetiškai modifikuoti organizmai. Sūris tradiciškai gaminamas su šliužo fermentu – karvių skrandžių ekstraktu. Sūriui gaminti naudojamus fermentus gali gaminti genetiškai modifikuoti mikroorganizmai. Pramoninėse šalyse daugumoje kietųjų sūrių naudojami šių genetiškai modifikuotų mikroorganizmų fermentai.