Morfinas, vaistas, blokuojantis skausmo signalus smegenyse, vartojamas vidutinio sunkumo ar stipriam skausmui gydyti ir gali būti skiriamas keliomis formomis. Labiausiai paplitusi gydymo morfinu forma yra morfino tabletės, kurių vienoje tabletėje yra nuo 5 miligramų (mg) iki 200 mg morfino, kurios nuryjamos nepažeistos. Morfinas taip pat yra skysto pavidalo, kaip žvakutės ir injekcinis. Gydymas morfinu gali būti trumpalaikis arba ilgalaikis.
Dalis morfino tablečių populiarumo yra ta, kad jas galima naudoti tiek trumpai, tiek ilgai veikiančiam gydymui. Trumpai veikiančios tabletės skausmą malšina iki keturių valandų, o ilgai veikiančios tabletės – 12–24 valandas. Pagrindinis morfino receptas paprastai yra trumpai veikiantis, nes dozę pacientas gali koreguoti taip, kad suteiktų tinkamą analgetinį poveikį. Trumpo veikimo morfijus gali užtrukti iki 48 valandų, kad būtų pasiektas pastovus skausmą malšinantis poveikis.
Skystas morfinas gali būti jau ištirpintas iš anksto paruoštame tirpale. Jis taip pat gali būti miltelių pavidalo, kad pacientai galėtų patys susimaišyti. Siekiant išvengti vidurių užkietėjimo, skystą morfiną reikia išgerti stikline vandens.
Taip pat yra morfijaus žvakučių. Ši morfijaus forma skirta dėti į tiesiąją žarną. Tada morfinas absorbuojamas per tiesiosios žarnos gleivinę, kad sumažintų skausmą.
Kitas gydymo būdas yra injekcija. Injekcija yra praktiška žmonėms, kuriuos pykina arba kurie negali nuryti. Injekcija gali būti atliekama į paciento riebalinį audinį, raumenis arba veną. Injekcinis morfijus taip pat gali būti tiekiamas per švirkšto pompą, padėtą po paciento oda. Ši injekcinio morfino forma suteikia pastovią, nuolatinę dozę ir ją reikia keisti tik kas 24–48 valandas.
Morfino gydymo dozės priklauso nuo paciento patiriamo skausmo lygio. Pacientas turi turėti galimybę nuspręsti, kada išgerti kitą morfino dozę, pirmą kartą paskyrus trumpai veikiančias tabletes. Tada pacientui gali būti paskirtos tinkamos dozės ilgai veikiančios tabletės, nes jas reikia gerti rečiau nei trumpai veikiančias tabletes. Trumpai veikiančios tabletės taip pat gali būti skiriamos kartu su ilgai veikiančiomis tabletėmis, jei pacientas jaučia skausmą, kurį reikia kontroliuoti.
Kiti galimi gydymo būdai morfinu yra tabletės, skirtos ištirpinti po liežuviu, vadinamos transmukozinėmis tabletėmis, ir odos pleistrai, taip pat žinomi kaip transderminiai pleistrai. Gydymas gali turėti dažną šalutinį poveikį, pvz., vidurių užkietėjimą, pykinimą ar mieguistumą. Retesnis šalutinis poveikis yra galvos svaigimas, burnos džiūvimas, nepaprastos nuotaikos, galvos skausmas, sumišimas, sumažėjęs lytinis potraukis, skrandžio skausmas, sumišimas arba akių vyzdžių susitraukimas. Retas šalutinis poveikis yra išbėrimas, pasunkėjęs šlapinimasis, sulėtėjęs kvėpavimas, sulėtėjęs širdies plakimas ir kraujospūdžio sumažėjimas.