Higienos sistemos reikalingos įvairiose aplinkose – nuo privataus iki valstybinio sektoriaus. Šios sistemos skiriasi, daugiausia priklausomai nuo aplinkos, kuriai jų reikia, ir reguliavimo agentūrų reikalaujamų standartų. Asmeninė higiena apima pagrindinius mikroorganizmų perdavimo prevencijos būdus. Darbo vietos higienos sistemos gali būti įvairios – nuo paprastų sveiko proto metodų iki sudėtingos aplinkosaugos įrangos, sanitarijos prietaisų ir apsauginių drabužių. Higienos sistemos paprastai apsaugo asmenis, kurie patenka į viešąją aplinką, taip pat toje aplinkoje dirbančius darbuotojus.
Asmeninės higienos sistema paprastai apima veiksmus ir produktus, kuriuos asmuo įtraukia į kasdienę veiklą, kad palaikytų tinkamą savo ir jį supančios aplinkos švarą. Asmeninės higienos sistemos paprastai apima rankų plovimą rekomenduojamu laiku ir asmens priežiūros priemonių ar bendrųjų šiukšlių išmetimą į atitinkamus konteinerius. Laikydamiesi asmeninių standartų, asmenys apsaugo save ir aplinkinius nuo galimų pavojų sveikatai.
Valstybės ar vietos valdžios institucijos dažnai prižiūri viešuosius objektus pagal saugos standartus. Tualeto higienos sistemos gali apimti kriauklių, muilo dozatorių ir tualetų valdymą be rankų, o tai sumažina fizinį kontaktą ir sumažina mikroorganizmų plitimą. Viešosios paskirties patalpos dažniausiai projektuojamos taip, kad paviršiai būtų lengvai valomi ir dezinfekuojami. Tualetuose paprastai yra atitinkamas šiukšlių surinkimo konteinerių skaičius ir išdėstymas. Šiose patalpose taip pat paprastai yra oro cirkuliacijos arba vėdinimo sistemos, užtikrinančios gryno oro ir kvapų kontrolę.
Medicinos aplinka paprastai turi specialius higienos standartus visiems darbuotojams. Šie standartai taikomi ne tik atskiriems darbuotojams, bet ir konkrečioms situacijoms. Medicininės higienos sistemos apima bendrą namų tvarkymą, universalias kraujo ir kūno skysčių atsargumo priemones, pacientų priežiūrą ir specifinį įvairių procedūrų atlikimo būdą.
Pramonės aikštelėse, kuriose gali būti pavojingų medžiagų, gali būti įrengtos specialios degalinės arba sąvartynai, taip pat įranga, skirta valyti neužteršiant oro. Darbuotojai gali būti įpareigoti dėvėti specialias saugos uniformas, apsaugančias nuo toksinių medžiagų poveikio. Tiek pramoninėse vietose, tiek laboratorijose dažniausiai naudojami vėdinami gaubtai ir oro valymo sistemos, kurios užtikrina sveiką darbo aplinką. Įmonės gali įrengti „viskas viename“ valymo stoteles, kuriose, be avalynės padų valymo, yra rankų plovimo ir dezinfekavimo moduliai. Šios higienos sistemos neleidžia teršalams patekti į specializuotas darbo vietas arba iš jų išeiti.
Bet kuri įstaiga, gaminanti ar patiekianti maistą viešajam vartojimui, paprastai turi laikytis sveikatos priežiūros agentūrų nustatytos higienos praktikos. Šios sistemos reguliuoja bendrą aplinką, maisto ruošimo, patiekimo ir laikymo būdus, darbuotojų asmens higienos normas. Reikalinga įranga dažnai apima nerūdijančio plieno paviršius maisto ruošimo vietose, maisto ruošimo reikmenis ir indų plovimo įrenginius. Be reikalingų sanitarijos sistemų, skirtų paviršiams ir indams valyti ir dezinfekuoti, taisyklėse taip pat dažnai yra numatyti specialūs maisto ir vandens temperatūros standartai.