Svarbu suprasti, kaip apibrėžiami impulsų kontrolės sutrikimų tipai. Psichiatrijos ir psichikos sveikatos medicinoje Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas (DSM) apibrėžia, kurios sąlygos yra susijusios su bloga impulsų kontrole. Šie apibrėžimai gali neįtraukti kai kurių ligų, apibrėžtų kitur tekste, arba kurios gali turėti tik impulsų kontrolės problemų. Pagrindiniai impulsų valdymo sutrikimų tipai, kaip apibrėžta DSM, yra piromanija, kleptomanija, protarpinis sprogimo sutrikimas, trichotilomanija, patologinis lošimas ir galutinis tipas, pavadintas „neapibrėžta kitaip“.
Bet koks impulsų sutrikimas gali būti apibrėžiamas kaip nesugebėjimas kontroliuoti tam tikro elgesio, net kai toks elgesys kenkia asmeniui ar kenkia kitiems. Trichotilomanija yra elgesio, kuris labiausiai kenkia asmeniui, pavyzdys. Esant tokiai būklei, žmonės patys nusipešioja plaukus, dažnai palieka nuplikusių lopų arba blakstienų ir antakių nebuvimą. Noras tai padaryti nusveria faktą, kad toks elgesys dažnai sukelia asmeninį gėdą ir gali sukelti nuolatinį plaukų slinkimą arba odos pažeidimą. Laikui bėgant žmonėms, sergantiems šiuo sutrikimu, gali būti suteikta speciali konsultacija, tačiau suaugusiesiems liga tampa daug sunkiau gydoma.
Kitas iš šių sutrikimų yra kleptomanija, kuri yra noras vogti daiktus iš parduotuvių ar kitų vietų. Kompulsinė vagystė tikrai rizikuoja asmens reputacija ir gali baigtis kalėjimu. Piromanija taip pat turi dvigubą žalos potencialą, nes žmonės, kurie jaučia nuolatinį prievartą kūrenti ugnį, gali pakenkti arba nužudyti save ir kitus. Patologinis lošimas gali būti žalingas lošėjui ir visiems šeimos nariams, iš kurių lošėjas gali paimti pinigus, su leidimu ar be jo. Kai kurie azartiniai lošėjai prarado savo šeimos santaupas ir sumenkino savo finansus.
Protarpinis sprogstamasis sutrikimas, kartais dar vadinamas įniršio sutrikimu, yra būklė, kai žmonės į situacijas reaguoja itin žiauriai, piktai ir žiauriai. Dėl to galite fiziškai pakenkti kitiems, sunaikinti turtą arba bandyti ką nors ar kam nors pakenkti. Paprastai ji diagnozuojama nesant kitų būklių, tokių kaip depresija ar piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, ir gali pasireikšti paaugliams ir suaugusiems, o kartais ir vaikams.
Kategorijoje, kuri nenurodyta kitaip, kai kurie impulsų kontrolės sutrikimai apima seksualinę priklausomybę, priverstinį apsipirkimą arba pakartotinį savęs žalojimą (pjaustymą ar kitokį sužalojimą). Daugeliui žmonių kyla klausimas, kur DSM apibrėžti kiti priklausomybę sukeliantys elgesiai, pvz., kai kurios obsesinio-kompulsinio sutrikimo formos, priklausomybė nuo alkoholio ir narkotikų arba polinkis į pedofiliją. Šie sutrikimai yra susiję su impulsų valdymo problemomis, tačiau jie apibrėžiami skirtingose DSM antraštėse.
Yra daug psichikos būklių, kurios gali sukelti blogą impulsų kontrolę, pavyzdžiui, bipolinis sutrikimas arba ribinis asmenybės sutrikimas. Tačiau tai apibrėžiama kaip atskiros ligos, turinčios impulsų kontrolės komponentus. Atskiri DSM skyriai, kuriuose gali būti ne taip tiesioginis impulsų valdymas, apima tas sritis, kurios apima piktnaudžiavimą narkotinėmis medžiagomis ir valgymo sutrikimus bei tokias sąlygas kaip nerimo sutrikimai, nuotaikos sutrikimai arba parafilija, pvz., pedofilija.