Intubacija yra vamzdelio įkišimas į kūną, kad būtų galima pašalinti arba tiekti orą ir skysčius. Nors dažniausia intubacija yra padėti pacientams kvėpuoti, kai kvėpavimo takai susiaurėję, bendrosiose operacijose naudojama daug intubacijos metodų. Kai kurie iš skirtingų intubacijos metodų apima endotrachėjinę intubaciją, nazogastrinę intubaciją, nazotrachėjinę intubaciją, optinio pluošto intubaciją ir videolaringoskopijos intubaciją.
Endotrachėjinė intubacija yra viena iš laikinų intubacijos metodų, kuriuos pirmiausia naudoja anesteziologai operacijų metu, kad paciento kvėpavimo takai būtų atviri miegant. Kvėpavimo vamzdelis įkišamas per burną ir į trachėją. Tada pro vamzdelį tiekiamas oras, kad pacientas galėtų kvėpuoti be kaukės ant veido. Baigus operaciją, anesteziologas ištraukia vamzdelį, ištraukdamas jį iš burnos.
Nasogastrinė intubacija yra įprastas metodas, naudojamas, kai pacientui sunku valgyti dėl tokių sąlygų kaip refliuksas ar gerklės sutrikimai. Neišnešioti kūdikiai, neturintys jėgų žįsti, taip pat gali būti intubuojami nazogastriniu vamzdeliu, kad padidėtų svoris. Šis metodas yra ilgalaikis sprendimas ir apima endotrachėjinio vamzdelio įvedimą per nosį ir į skrandį. Iš skrandžio išpumpuojamas oras, o į skrandį tiekiamos maistinės medžiagos. Tai leidžia pacientui gauti pakankamai maistinių medžiagų be vėmimo.
Nazotrachėjinė intubacija yra vienas iš intubacijos metodų, naudojamų, kai negalima atidaryti paciento burnos, pvz., pacientams, kuriems yra traukuliai, arba kai pacientas yra patyręs kaklo traumą ir negali būti judinamas. Nazotrachėjos intubacijos metu vamzdelis įkišamas per nosį ir į trachėją. Tai atveria kvėpavimo takus ir leidžia pacientui kvėpuoti. Šis metodas dažnai vadinamas „akluoju“, nes įterpimas atliekamas nenaudojant fotoaparato.
Skaidulinės optikos intubacija, kaip rodo pavadinimas, naudoja šviesolaidį, kad padėtų medicinos specialistui padėti vamzdelį į tinkamą padėtį. Šviesolaidinė įranga yra plonesnė nei vamzdis, o jos gale yra kamera. Kamera ir vamzdelis įkišami į paciento gerklę, o nustačius optimalią padėtį, intubacijos vamzdelis įstumiamas virš kameros vamzdelio. Kameros vamzdelis pašalinamas, paliekant tik intubacijos vamzdelį.
Videolaringoskopinė intubacija yra panaši į šviesolaidinės intubacijos metodus, tačiau pirmiausia naudojama neišnešiotiems naujagimiams. Videolaringoskopijai naudojama maža kamera, esanti metaliniame vamzdyje su ašmenimis. Įrangoje taip pat yra lemputė, kuri leidžia chirurgui lengviau nukreipti ašmenis ten, kur reikia atlikti pjūvį reikiamai operacijai. Naudodamas videolaringoskopijos intubaciją, chirurgas gali pašalinti daugkartinių intubacijos bandymų poreikį, nes tai gali visam laikui pažeisti tokio mažo kūdikio kvėpavimo takus.