Nors būtų nuostabu, jei išvaržų taisymo būdų būtų daug, šiuo metu chirurgija yra vienintelis pasirinkimas. Yra tam tikrų apkaustų ir santvarų, kurias žmogus gali nešioti prieš operaciją, tačiau tai tik sulaiko išvaržą ir padeda išvengti jos paūmėjimo. Jie iš tikrųjų netaiso išvaržos.
Yra dviejų tipų operacijos, kurios naudojamos išvaržoms taisyti. Viena rūšis vadinama atvira chirurgija ir laikoma invaziškiausia. Šios operacijos metu gydytojas išvalo sritį aplink išvaržą ir padaro pjūvį arti jos. Tada atidaromas maišelis, kuriame yra išvaržos audinys, ir audinys stumiamas atgal į vietą. Tada gydytojas pradeda siūti susilpnėjusį audinį, dėl kurio susiformavo išvarža, ir gali naudoti sintetinį tinklelį, kad sustiprintų vietą prieš uždarydamas pjūvį.
Kitas išvaržos tipas vadinamas laparoskopine chirurgija. Atliekant tokio tipo operaciją, šalia išvaržos audinio padaromi nuo dviejų iki penkių nedidelių pjūvių. Tada į paciento kūną per vieną iš mažų pjūvių įkišamas mažas taikiklis su maža kamera, vadinamas laparoskopu. Tai leidžia gydytojui pamatyti išvaržą. Tada instrumentai įkišami per kitus pjūvius, o gydytojas užbaigia likusį išvaržos taisymą panašiai kaip atvira chirurginė technika.
Nesvarbu, kokio tipo išvaržų taisymas yra naudojamas, tam tikra anestezija yra būtina, kad pacientas procedūros metu nejaustų skausmo. Viena anestezijos rūšis vadinama bendrąja anestezija; tai apima anestetikų naudojimą, kad pacientas būtų be sąmonės operacijos metu. Vietinė anestezija yra galimybė nutirpti aplink išvaržą. Kartais taip pat naudojamos epidurinės ir stuburo bakstelėjimai, kurie neleidžia pacientui jausti skausmo didesnėje kūno dalyje. Tinkamiausia anestezija išvaržų taisymo operacijai gali būti parenkama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į paciento sveikatą ir pageidavimus bei gydytojo įvertinimą.
Kaip ir atliekant visas operacijas, pacientas prisiima tam tikrą riziką, sutikdamas taisyti išvaržą; operacijos metu arba po jos gali atsirasti komplikacijų. Pavyzdžiui, plaučiuose gali susidaryti kraujo krešulių arba žmogaus pjūvyje gali išsivystyti infekcija. Kai kurie žmonės taip pat gali turėti nemalonių ar net žalingų reakcijų į anesteziją. Be to, išvarža gali pasismaugti, o tai yra pavojinga medicininė situacija. Dėl šios priežasties daugelis gydytojų rekomenduoja taisyti išvaržas net tada, kai pacientas nejaučia nemalonių simptomų.