Jodas yra būtinas sveikai mitybai, taip pat reguliuoja skydliaukės hormonų gamybą. Įvairių tipų jodo testai gali aptikti krakmolo buvimą įprastuose maisto produktuose, ieškoti gimdos kaklelio vėžio ląstelių ir patikrinti skydliaukės būklę. Krakmolo ir pleistro tyrimus galima atlikti namuose, o gimdos kaklelio vėžio, jodo šlapimo ir radioaktyvaus jodo pasisavinimo tyrimus turi atlikti medicinos specialistai.
Krakmolo jodo testas nustato krakmolą gumbuose ir grūduose. Šis jodo tyrimas atliekamas lašinant jodo tirpalą tiesiai ant bulvių minkštimo arba ant grūdinių produktų, tokių kaip duona ar krekeriai. Jei yra krakmolo, tirpalas taps melsvai juodas. Jei krakmolo nėra, tirpalas išliks originalios oranžinės arba geltonos spalvos.
Jodo trūkumas yra sveikatos būklė, kuri gali sukelti energijos trūkumą, nuovargį, nervingumą ir apatingumą, o medicinos specialistai gali nepastebėti, nes tai atspindi depresijos ir streso simptomus. Pleistro jodo testą galima atlikti namuose, norint nustatyti jodo trūkumą. Ant pilvo arba viršutinės šlaunies užtepamas 3 colių (7.62 cm) kvadratinis jodo tinktūros lopinėlis. Tada per 24 valandas pleistras tikrinamas, kad būtų nustatyta, kiek laiko užtrunka išblukti. Jei pleistras išbluko mažiau nei 24 valandas, tai rodo jodo trūkumą.
Gimdos kaklelio vėžio ląsteles galima aptikti ir jodo tyrimu. Jei įprastame PAP tepinėlyje nustatomi nukrypimai, gydytojas gali rekomenduoti atlikti kolposkopiją, dar vadinamą Šilerio testu. Šiame tyrime jodo tirpalas yra taikomas gimdos kakleliui ir gimdos kaklelio kanalui. Jei audinys sveikas, jis nusidažys rudai; jei yra nesveiko audinio, jis liks baltas arba geltonas. Tada gydytojas paskirs biopsiją, kad pašalintų vėžį.
Stebėti skydliaukės būklę ir nustatyti skydliaukės ligas taip pat galima atlikti jodo testą. Atliekant jodo šlapimo tyrimą, pacientas ryte paima šlapimo mėginį, kuris naudojamas kaip kontrolė. Tada ji išgers 50 miligramų jodo, o šlapimas bus renkamas periodiškai per kitas 24 valandas. Jei jodo kiekis yra geras, daugiau nei 90 procentų jodo bus šlapime.
Radioaktyviojo jodo įsisavinimo testas naudojamas hipertiroidinėms ligoms diagnozuoti ir skirti gydymą. Pacientas nuryja radioaktyvaus jodo dozę kapsulėje arba skystoje formoje. Po keturių – šešių valandų atliekamas skydliaukės spindulinis skenavimas, o po 24 valandų – dar kartą. Mažas jodo pasisavinimas rodo hipertiroidizmą, kurį sukelia uždegimas arba per daug skydliaukės hormonus pakeičiančių vaistų, o didelis jodo pasisavinimas – Greivso ar Hašimoto ligą. Nereguliarus pasisavinimas dažniausiai rodo hipertiroidizmą, kurį sukelia gūžys arba navikas.