Įmonės kapitalo struktūra – tai finansavimo šaltinių, suteikiančių verslui ilgalaikių pajamų, derinys. Kiekviena įmonė naudoja skirtingą ilgalaikio finansavimo šaltinių derinį, tačiau elementarūs kapitalo struktūros modeliai suteikia finansų vadovams pagrindą ir kryptį. Kapitalo struktūros modeliai apima priklausomybės modelį, nepriklausomumo modelį, vidutinio sunkumo modelius ir pecking order modelį.
Pagrindiniai kapitalo struktūros modelių elementai yra skolos ir nuosavybės finansavimas. Skolos finansavimas paprastai yra paskolų ir obligacijų bei nuosavybės finansavimas, taip pat žinomas kaip investicijų finansavimas, kuris apima įvairių tipų akcijas. Kapitalo struktūros modelių skirtumai pagrįsti galimu skolos finansavimo poveikiu finansavimui akcinėmis priemonėmis. Kiekvieno modelio pagrindas – skirtinga skolos poveikio teorija.
Priklausomybės modeliai kyla iš teorijos, kad nuosavybę visada veikia skolos finansavimas, o bet kokia susidariusi skola padidina kapitalo kainą. Tikimasi, kad pagal šį modelį visos įmonės uždirbamos grynosios pajamos atitiks bendrą bendrovės paprastųjų akcijų rinkos vertę. Tai išlaiko tobulą pajamų ir nuosavybės santykį, tačiau veikiančiose rinkose toks tobulas ryšys beveik neegzistuoja. Vietoj to, priklausomybės modelis gali būti naudojamas kaip kapitalo struktūros pagrindas.
Be to, dauguma įmonių negalėtų vadovautis nepriklausomumo modeliu, pagal kurį jokia skola negali turėti įtakos įmonės nuosavybei. Pavyzdžiui, įmonė gali išleisti obligacijas ir panaudoti tų obligacijų kapitalą didesniems akcijų dividendams mokėti. Kituose modeliuose akcijų pardavimo padidėjimas būtų susietas su padidėjusiais dividendais ir padidėjusia skola, tačiau šis modelis nesusieja pajamų su skola. Nepriklausomybės modelis veikia ir kitais būdais – atsisakoma pripažinti neigiamą skolos įtaką įmonės gebėjimui pritraukti nuosavą kapitalą.
Kadangi tiek priklausomybės, tiek nepriklausomybės kapitalo struktūros modeliai yra ekstremalūs, daugelis įmonių naudoja nuosaikią finansinę struktūrą. Kai kurios įmonės naudoja mokesčių skydą, kad apsisaugotų nuo didėjančių skolos išlaidų. Kitos įmonės nepriklausomumo modelį gali naudoti teoriškai, tuo pat metu nuolat skaičiuodamos verslo žlugimo ar bankroto galimybę dėl skolos finansavimo. Jei rizika tampa per didelė, įmonė gali pakeisti modelį arba sumažinti skolą.
Pecking order modelis diktuoja, kad verslas pirmiausia naudoja pigiausius būdus pritraukti kapitalą, o prireikus lėtai pereina prie brangesnio kapitalo. Pavyzdžiui, pagal pecking order teoriją įmonė gali iš pradžių išleisti nuosavą kapitalą, tada pajamas, o tada debeto kapitalą, jei būtina. Skolos kapitalas pritraukiamas ir išleidžiamas paskutinis, nes dažnai tai yra brangiausia finansavimo forma.