Įvairių tipų kompiuterinio modeliavimo technologijos paprastai yra pagrįstos programine arba aparatine įranga, kuri gali būti naudojama kuriant daugybę skirtingų modeliavimų. Programinė įranga, skirta modeliuoti, paprastai sukuriama imituojant tam tikrą scenarijų, pvz., programas, skirtas pramonės inžinerijai išbandyti imituojant orą ir kitus gamtos reiškinius. Yra daug programų, kurias galima pasiekti naudojant aparatinę įrangą, skirtą įvairioms sąrankoms atkurti, pavyzdžiui, skrydžio treniruoklius. Kiti kompiuterinio modeliavimo technologijų tipai gali apimti aparatinės ir programinės įrangos derinį, taip pat programas, kurios sukurtos kaip emuliatoriai.
Kai kurios labiausiai paplitusios kompiuterinio modeliavimo technologijos yra programinės įrangos programos, kurias galima naudoti norint sukurti daugybę imituojamų įvykių. Skirtingos programinės įrangos dalys buvo sukurtos padėti žmonėms imituoti įvairias situacijas, kad būtų galima išbandyti įvairius produktus. Pavyzdžiui, yra programų, kurias galima naudoti norint atkurti tikrovišką įvykių seriją ir patikrinti, ar pastatas gali atlaikyti stiprų vėją ir žemės drebėjimus. Kitos programos, kurios buvo sukurtos kaip kompiuterinio modeliavimo technologija, apima programinę įrangą, naudojamą automobilių ir kitų komercinių bei pramoninių gaminių projektams prieš statant išbandyti.
Taip pat yra techninės įrangos dalių, sukurtų kaip kompiuterinio modeliavimo technologija, kuri gali būti naudojama dėl įvairių priežasčių. Kai kurie fiziniai treniruokliai gali leisti kam nors treniruotis pagal virtualią realybę ar imituojamą scenarijų, o ne mokantis realaus pasaulio aplinkoje. Pavyzdžiui, skrydžio treniruokliai dažnai naudoja aparatinę įrangą, kuri imituoja vidinį kabinos ekraną ir valdiklius, kad pilotai galėtų saugiai išmokti įvairių skrydžio procedūrų. Taip pat yra lenktynių simuliatoriai ir daugybė kitų techninės įrangos dalių, kurios gali būti naudojamos dėl panašių priežasčių.
Daugelis kompiuterinio modeliavimo technologijų tipų priklauso nuo programinės ir aparatinės įrangos derinio, kad būtų galima imituoti įvykį ar aplinką. Pavyzdžiui, skrydžių ir lenktynių treniruokliai paprastai turi programas, kurios sukuria virtualią aplinką monitorių serijoje, kuri keičiasi atsižvelgiant į modeliavimo valdiklį. Tai leidžia vartotojams matyti virtualios realybės kraštovaizdį, kuris yra užprogramuotas taip, kad reaguotų pagal įvestį per modeliavimo aparatinę įrangą.
Taip pat yra keletas kompiuterinio modeliavimo technologijų tipų, kurie vadinami „emuliatoriais“. Šios programinės įrangos programos leidžia mėgdžioti kitą aparatinę ar programinės įrangos sąranką, nenaudojant tikrosios aparatinės įrangos. Pavyzdžiui, programinės įrangos kūrėjai gali naudoti emuliatorius, kad išbandytų skirtingas naujos programos aparatūros konfigūracijas, o ne kurdami daugybę fizinių bandymų aplinkų. Kai kurie emuliatoriai naudojami atkurti senesnes technologijas, pvz., vaizdo žaidimų aparatinę įrangą, kad žmonės galėtų žaisti senesnius žaidimus naujesniuose įrenginiuose.