Kortizolis yra hormonas, kurį gamina antinksčiai. Šios liaukos yra tiesiai virš kiekvieno inksto ir yra atsakingos už kraujospūdžio reguliavimą bei organizmo reakciją į stresą. Antinksčiai taip pat yra atsakingi už seksualinį vystymąsi ir reprodukcinę sveikatą. Jei yra kortizolio disbalansas, bet kuri iš šių funkcijų gali būti neigiamai paveikta. Kortizolio tyrimas yra gana paprastas būdas nustatyti, ar yra su šiuo hormonu susijęs disbalansas, ir jį galima atlikti kraujo, šlapimo ar seilių tyrimo procedūromis.
Kortizolio tyrimas dažniausiai atliekamas naudojant kraujo tyrimą. Įprasta, kad šis tyrimas atliekamas du kartus per dieną – vienas kraujo mėginys imamas ryte, kitas – po pietų. Kortizolio lygis natūraliai svyruoja per dieną, todėl šių dviejų kraujo mėginių paėmimas gali padėti gydytojui nustatyti, ar hormonų lygis svyruoja tinkamu greičiu.
Kortizolio tyrimas naudojant seiles tapo populiaresnis daugelio pacientų pasirinkimas. Atliekant šią procedūrą, pacientui tereikia spjauti į mėgintuvėlį. Vietoj du kartus per dieną, kaip atliekant kraujo tyrimą, kortizolio kiekis turi būti matuojamas keturis kartus per dieną atliekant seilių tyrimą. Pacientas paprastai atlieka šį tyrimą namuose, o tada mėgintuvėlius siunčia paštu į laboratoriją analizei.
Kitas galimas metodas yra šlapimo naudojimas kaip kortizolio tyrimo forma. Šiam tyrimui reikalingas 24 valandų šlapimo mėginys. Pacientui bus duotas indelis parsinešti namo ir panaudoti šlapimui surinkti. Talpykla surinkimo metu paprastai laikoma šaldytuve. Pasibaigus 24 valandoms, pacientas grąžins konteinerį į anksčiau nurodytą vietą tyrimui.
Prieš atliekant kortizolio tyrimą svarbu informuoti gydytoją, kokie vaistai vartojami, nes kai kurie vaistai gali sukelti netikslius rezultatus. Pacientų dažnai prašoma vengti bet kokio sunkaus fizinio krūvio visą dieną prieš kortizolio tyrimą. Atsigulimas ir pailsėjimas prieš pat tyrimą dažnai taip pat padės gauti tikslesnius rezultatus. Yra tam tikrų prieštaravimų dėl seilių ar šlapimo kortizolio tyrimo veiksmingumo, palyginti su kraujo tyrimo metodais. Todėl daugelis gydytojų renkasi tradicinius kraujo tyrimus, o ne pacientui patogesnę procedūrą.