Kosmetinė įdubimų chirurgija yra galimybė tiems, kurie nori sukurti šį veido bruožą. Chirurginė procedūra yra gana paprasta ir apima skruostų raumenų savybių, esančių natūraliai susidariusiose įdubose, pamėgdžiojimą. Žmonėms, turintiems įdubimų, yra nedidelė, dažnai genetiškai paveldima, skruosto raumenų deformacija, kai šį raumens defektą dengianti oda prisitvirtina prie apačioje esančio jungiamojo audinio, todėl skruoste susidaro nedidelė įduba. Ši depresija dažniausiai išryškėja tada, kai žmogus šypsosi. Daugelis mano, kad šis veido bruožas yra patrauklus, todėl atsirado kosmetinė įdubimų chirurgija.
Chirurginis duobutės sukūrimo procesas yra neinvazinis ir paprastai gali būti atliktas greičiau nei per valandą. Chirurgas padaro nedidelį pjūvį vidinėje skruosto pusėje per burną. Naudojant šį metodą, nekyla randų atsiradimo ant veido išorės pavojaus. Siūlas naudojamas norint ištraukti nedidelį išorinės skruosto odos gabalėlį į vidų, sukuriant įdubos efektą.
Dauguma chirurgų procedūros metu naudoja tirpstantį siūlą. Po procedūros susidaręs randinis audinys leidžia susidariusiam įdubimui išlikti, kai nebelieka siūlų. Kaip ir natūralių duobučių atveju, kosmetinė duobučių chirurgija pacientui duobutes suteikia tik besišypsant. Rizika yra minimali, o operacija apima tik vietinę nejautrą. Procedūrą taip pat galima lengvai pakeisti, jei pacientui nepatinka galutinis rezultatas.
Atsigavimo laikas po įdubimų kosmetinės operacijos yra trumpas, dažniausiai tik diena ar dvi. Įdubimai gali atsirasti kitose kūno vietose, pavyzdžiui, smakro, tačiau kosmetinės įdubimų operacijos dažniausiai atliekamos skruostuose. Jei pageidaujama smakro duobutės, chirurgas gali panaudoti procedūrą, panašią į skruosto duobutės sukūrimą. Skruostų įdubimai gali būti sukurti bet kokio dydžio ir bet kurioje skruosto vietoje. Jei norima didelių įdubų, galima pašalinti visą skruosto audinio dalį, kad būtų galima įdubti giliau.
Kai kurie renkasi kosmetinę įdubų, dažniausiai smakro įdubų, chirurgiją, kad pašalintų šią savybę, o ne ją pridėtų. Šios chirurginės procedūros metu pašalinamas ryšys tarp išorinės odos ir smakro raumenų ar audinių deformacijos. Chirurgas dažnai prideda užpildo, pvz., riebalų, į smakro įdubų sritį, siekdamas užtikrinti, kad paciento išorinė išvaizda būtų lygi ir be įdubų. Kaip ir atliekant skruostų duobutės operaciją, smakro įdubų operacijos metu pjūviai daromi iš burnos vidaus, kad būtų išvengta matomų randų.