Įvairūs krikščioniškų nevyriausybinių organizacijų (NVO) tipai, egzistuojantys visame pasaulyje, sutampa su daugelio nekrikščioniškų NVO darbu tam tikrose pagrindinėse srityse. Šios sritys yra sutelktos į skurdo mažinimą besivystančiose šalyse, kurios apima subkategorijas, kurios prisideda prie skurdo, pvz., pagrindinių moterų vaidmenų visuomenėje pripažinimas ir rėmimas, sveikatos ir švietimo gerinimas bei pastangos gerinti tarptautinį finansavimą neturtingoms tautoms, pavyzdžiui, skatinant atleisti skolas. Kitos pagrindinės krikščioniškų NVO veiklos sritys, atspindinčios pasaulietinių pilietinės visuomenės organizacijų principus, yra aplinkos apsauga ir pastangos apriboti pernelyg dideles karines išlaidas neturtingose šalyse.
Vaidmuo, kurį gali atlikti bet kuri konkreti nevyriausybinė organizacija, dažnai sukasi apie vieną iš maždaug 25 skirtingų socialinės pažangos temų. Tačiau jas galima iš esmės suskirstyti į tris visa apimančias sritis, kuriose aktyviai dalyvauja krikščionių NVO, viena iš jų yra taikos ir saugumo skatinimas sprendžiant konfliktus, nusiginklavimą ir gerbiant žmogaus teises. Krikščioniškoms nevyriausybinėms organizacijoms vienodai svarbios yra pagarbos šeimai skatinimas rūpinantis vaikais, gerbiant moterų padėtį visuomenėje ir sprendžiant problemas, susijusias su pabėgėliais, sveikata ir mitybos poreikiais.
Be taikaus sambūvio skatinimo ir rūpinimosi šeima, krikščioniškos NVO savo pastangas sutelkia į visuomenės pažangą per tvarų vystymąsi. Tai apima prekybos, švietimo ir tinkamo bei sąžiningo gamtos išteklių plėtros arenas. Jie taip pat skatina mokslo ir technologijų augimą, kad būtų patenkinti pagrindiniai poreikiai.
Krikščioniškų NVO pastangos lygiagrečiai ir dažnai veikia kartu su kitomis nepriklausomomis plėtros organizacijomis, tokiomis kaip Tarptautinis valiutos fondas (TVF), Pasaulio bankas ir Breton Vudso institutas (BWI) tarptautiniam pinigų valdymui. Tačiau krikščionių ne pelno siekianti veikla taip pat išnaudoja tokią veiklą, kad propaguotų krikščioniškąsias vertybes ir etiką kaip evangelinės tarnystės formą vietos gyventojams. Iš 18 didžiausių pasaulinių krikščioniškų NVO, įtrauktų į Jungtinių Tautų sąrašą, dalyvaujančių visame pasaulyje, visų 18 chartijose yra krikščionių religijos principai, o jų pavadinimuose žodis krikščionis yra aiškiai matomas kaip jų informavimo centras.
Šios pagrindinės krikščionių nevyriausybinės organizacijos taip pat teikia pirmenybę savo paslaugoms visose krikščionybės konfesijose ir įtraukia mažumas bei vietos engiamus gyventojus kaip pradinius pagalbos taikinius. Tokiose šalyse kaip Pakistanas ir Indija, kurių gyventojai daugiausia yra islamo arba induistai, tos pačios organizacijos neskiria religijos ir kreipiasi į visus suinteresuotus asmenis, siekdamos palengvinti tokias sąlygas kaip maliarija, arba atgrasyti nuo piktnaudžiavimo narkotikais, kurie prisideda prie žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) plitimas. Tokiose šalyse kaip Pietų Afrika ir Zambija krikščionių nevyriausybinių organizacijų pagrindinis dėmesys skiriamas smulkaus verslo plėtrai, žmogaus teisėms ir lygybės skatinimui, siekiant palengvinti bendruomenių, kaip visumos, vystymąsi, nepaisant religinės priklausomybės.