Kritinio mąstymo studijos yra plati etiketė, kuri gali būti taikoma bet kokiai situacijai ar informacijai pagal tam tikrą scenarijų. Keletas šiuose tyrimuose egzistuojančių subkategorijų apima konceptualizavimą, taikymą ir analizę, taip pat informacijos sintezę ar vertinimą. Kai kuriais atvejais kritinio mąstymo studijose, priklausomai nuo scenarijaus, gali būti naudojami visi šie metodai arba tik keli metodai. Be to, ne visi asmenys turi pakankamai įgūdžių ar mokymo, kad galėtų atlikti tam tikrus tyrimus, naudojant kritinį mąstymą. Yra daug tyrimų, kuriuose apibrėžiami šie įgūdžių tipai ir dar daugiau, siekiant suprasti, kaip galima panaudoti kritinį mąstymą.
Informacijos konceptualizavimas kritinio mąstymo studijose paprastai reiškia konkrečių idėjų kūrimą ar plėtojimą. Tai nereiškia, kad žmogus sugalvoja visiškai naują mąstymo kryptį ar grynai originalią mintį; tai tiesiog reiškia, kad jis arba ji sujungia ankstesnę informaciją į sutelktą mintį. Kitas žingsnis po konceptualizavimo yra pritaikymas, o tai reiškia, kad, jei reikia, mintis įgyvendinama. Vėlgi, ne visos konceptualios mintys patenka į realų panaudojimą; tik mintis ar tyrimai, kuriems reikia imtis veiksmų, pereina į šių tyrimų taikymo fazę.
Kritinio mąstymo studijų analizė ir sintezė taip pat yra susijusios, panašiai kaip informacijos konceptualizavimas ir taikymas. Analizė paprasčiausiai reiškia kitos šalies anksčiau parengtų duomenų ar informacijos tyrimą. Įvairių idėjų ar minčių gvildenimas gali padėti paimti didelius duomenis ir sumažinti juos iki pagrindinės formos arba svarbiausių dalių. Norint sintezuoti duomenis, jie suskirstomi į grupes arba pertvarkomos didelės duomenų grupės, kurios gali neturėti ankstesnės struktūros. Vėlgi, ryšys tarp šių dviejų sąvokų, kalbant apie kritinio mąstymo studijas, atsiranda tada, kai asmeniui reikia išanalizuoti informaciją ir tada ją susintetinti į naudingą ataskaitą ar tyrimą.
Informacijos vertinimas dažnai yra susijęs su kitų tipų kritinio mąstymo studijomis. Kai asmuo sukuria ataskaitas – konceptualizuodamas ir taikydamas arba analizuodamas ir sintezuodamas – gali prireikti galutinio įvertinimo. Šis vertinimas gali būti atliktas dėl beveik bet kokios priežasties ar tikslo ir yra pagrįstas informacija arba papildomais duomenimis, atrastais kritinio mąstymo studijų procese. Kai kuriais atvejais duomenys gali būti įvertinti iš išorės šaltinio, kuris gali patvirtinti informaciją. Pasiūlymai iš išorinių šaltinių gali padėti sustiprinti galutinę ataskaitą arba pateikti gaires, kaip sukurti geresnius kritinio mąstymo tyrimus, skirtus naudoti ateityje.