Kūdikis turi išmokti motorinių įgūdžių, kad klestėtų ir augtų. Šie kūdikių motoriniai įgūdžiai apima stambiąją motoriką ir smulkiąją motoriką. Stambioji motorika apima gebėjimą valdyti dideles raumenų grupes, tokias kaip kojos, rankos ir liemuo. Smulkioji motorika apima gebėjimą valdyti mažas raumenų grupes, ypač rankas ir pirštus. Svarbiausi kūdikių motoriniai įgūdžiai yra gebėjimas pakelti galvą, apsiversti, šliaužti ir sugriebti smulkius daiktus.
Naujas kūdikis gimsta su tam tikrais refleksais, tačiau kūdikių motorinių įgūdžių reikia išmokti. Per pirmuosius savo gyvenimo metus kūdikis išmoks įvairių motorinių įgūdžių – tiek stambiosios, tiek smulkiosios. Norint išmokti naujų motorinių įgūdžių, reikia ir raumenų jėgos, ir pažinimo funkcijos.
Paprastai naujagimiai pirmiausia pradeda lavinti stambiąją motoriką. Svarbiausias stambiosios motorikos įvykis yra tada, kai kūdikis išmoksta laikyti galvą aukštyn. Per pirmuosius savo gyvenimo metus kūdikis išmoks kitų stambiosios motorikos įgūdžių, pavyzdžiui, kaip apsiversti, kaip pats atsisėsti, kaip šliaužti ir vaikščioti.
Kūdikių smulkiosios motorikos įgūdžiai mokomi lėčiau nei stambioji motorika, nes kūdikis turi išmokti valdyti didelius kūno raumenis, kad galėtų valdyti mažąsias raumenų sistemas. Per pirmuosius metus kūdikis įgis gebėjimą sugriebti, paimti ir mesti daiktus. Svarbus smulkiosios motorikos etapas yra tada, kai kūdikis gali paimti daiktus nykščiu ir rodomuoju pirštu. Tai vadinama žnyplės griebtuvu ir yra svarbi norint išmokti kitų įgūdžių, kai kūdikis auga į bamblį.
Kiekvienas kūdikis vystosi savo tempu, o kūdikių motorinių įgūdžių raida skiriasi nuo vaiko iki vaiko. Gydytojai turi tam tikrus terminus, kada įvyksta normalus motorinių įgūdžių vystymasis. Tėvai raginami žinoti, kada paprastai įvyksta įprasti motorinių įgūdžių etapai. Jei kūdikis nesilaiko motorinių įgūdžių, apie tai reikia pranešti jo pediatrui, nes tai gali būti vystymosi problemos požymis.