Yra keletas skirtingų kvėpavimo pratimų tipų, kurie paprastai skirstomi į dvi kategorijas: pratimai, kurie atpalaiduoja ir ramina, ir pratimai, kurie atgaivina ir suteikia energijos. Atliekant raminamuosius pratimus, paprastai oras patenka lėtai, kad išsiplėstų pilvas, o po to diafragma ir plaučiai. Kvėpavimas sulėtėja, kai iškvepiama daugiau oro nei buvo įkvėpta. Energizuojantys kvėpavimo pratimai apima greitą plaučių išsiplėtimą, kai pilvas traukiamas į vidų. Tada prieš greitai iškvepiant sulaikomas kvėpavimas. Raminamieji pratimai nuramina kūną ir protą, o energijos suteikiantys pratimai skirti pagerinti medžiagų apykaitą.
Raminantis kvėpavimas yra įprastas jogos ir meditacijos praktikose. Tokie pratimai taip pat gali būti naudingi bandant suvaldyti stresą, sumažinti nerimą ar izoliuoti nuo krizės. Ramiai kvėpuoti galima beveik bet kokioje aplinkoje, neatkreipiant dėmesio.
Lėtas ir gilus kvėpavimas per nosį ir ilgas iškvėpimas per burną yra klasikinis kvėpavimo pratimas, skirtas atsipalaiduoti. Šis pratimas dažnai veiksmingiausias ramioje aplinkoje su užmerktomis akimis. Oras traukiamas į pilvą, kuris plečiasi kaip balionas ir iškvepiamas iki dešimties. Kvėpavimas į pilvą skatina kūną atsipalaiduoti.
Greitas kvėpavimas pilvu yra papildomi kvėpavimo pratimai, dažniausiai atliekami norint atsipalaiduoti. Dar kartą kvėpuojantis asmuo traukia orą į pilvą ir jaučia, kaip jis plečiasi rankomis. Plaučiai seka. Tada oras iškvepiamas trumpais pliūpsniais, o ne vienu ilgu srautu.
Atliekant raminamuosius pratimus, protas turi būti ramus. Kūnas turi suglebti kaip šlapias makaronas arba jaustis taip, lyg jis tirptų į balą. Atliekant šiuos pratimus neturėtų kištis jokios mintys. Atpalaiduojantys kvėpavimo pratimai yra naudinga priemonė neigiamoms mintims nutraukti ir sustabdyti.
Trijų ar keturių trumpų įkvėpimų, po kurių vienas ilgas įkvėpimas, serija yra pratimas, kurį galima naudoti norint greitai suaktyvinti kūną. Tiek trumpas, tiek ilgas įkvėpimas turi būti gilus. Šis pratimas gali padėti pagyvinti žmones, kai jie linkę prarasti energiją vidurdienį.
Į šiuos pratimus įtraukus rankų judesius, taip pat gali padidėti plaučių talpa ir medžiagų apykaita. Laikyti daiktus, mojuoti rankomis ar daryti aštuonias figūras ore, reguliariai kvėpuojant, gali suteikti gyvybingumo. Kvėpavimas į plaučius traukiant pilvą į vidų taip pat gali sukelti panašų poveikį.
Kai kurie žmonės, atlikdami kvėpavimo pratimus, gali jausti galvos svaigimą ar apsvaigimą. Tokiomis aplinkybėmis pratimus reikia nutraukti. Asmenys, norintys įtraukti kvėpavimo pratimus į savo kasdienybę, turėtų pasitarti su gydytoju, jei kyla kokių nors rūpesčių ar sveikatos būklės, kurios gali pablogėti.