Kvėpavimo sistemos apžiūra yra įprastas dalykas bet kurio apsilankymo pas gydytoją metu – tiek siekiant įvertinti bendrą sveikatos būklę, tiek diagnozuoti konkretų nusiskundimą ar negalavimą, susijusį su kvėpavimo sistema. Pagrindinis kvėpavimo sistemos tyrimo metodas apima tris pagrindinius komponentus, pradedant nagrinėjančiu gydytoju: apžiūra, perkusija ir auskultacija. Kartu šie komponentai sudaro įprastą klinikinį kvėpavimo sistemos tyrimą, tačiau esant nenormalių radinių, gali būti atliekami tolesni tyrimai ir diagnostiniai tyrimai.
Apžiūra yra pirmasis gydytojo kvėpavimo sistemos tyrimo etapas. Tikrinimas apima specifinių paciento kvėpavimo ir sistemos funkcijų aspektų, tokių kaip odos spalva, kvėpavimo modeliai ir kvėpavimo sistemos anatominių dalių simetrija, įvertinimą. Palpacija arba švelnus pastūmimas yra apžiūros dalis ir padeda gydytojui pajusti krūtinės ląstos poodinio audinio anomalijas ar jautrumą, o tai suteikia papildomų požymių apie kvėpavimo sistemos funkcionalumą.
Perkusija yra kvėpavimo sistemos tyrimo dalis, apimanti įvairių kūno dalių bakstelėjimą, kad išgirstų mušamuosius tonus, padedančius gydytojui nustatyti, ar plaučiais juda oras, skystis ar kietos medžiagos, ir jų kiekį. Remdamasis vibracijomis, apmokytas gydytojas perkusijos pagalba gali daug pasakyti apie dabartinį paciento kvėpavimo sistemos funkcionavimą. Be to, kvėpavimo sistemos tyrimo auskultacijos dalis, kurios metu klausomasi paciento kvėpavimo pro stetoskopą garsų, suteikia gydytojui labai gerą supratimą apie dabartinę plaučių funkciją ir ar gali būti kokių nors kliūčių.
Jei kvėpavimo sutrikimas yra simptomas arba pacientas gydomas dėl kvėpavimo sutrikimų, po klinikinio kvėpavimo sistemos tyrimo gali būti atliekami kiti tyrimai. Gali būti atliktas arterinio kraujo dujų (ABG) tyrimas, siekiant išmatuoti anglies dioksido ir deguonies kiekį kraujyje, kuris yra plaučių funkcijos rodiklis. Tai taip pat gali būti atliekama kartu su kraujotakos tyrimu, nes kraujotaka yra tiesioginis ryšys su širdies veikla. Jei gydytojas įtaria plaučių ligą, pvz., pleuritą ar pneumoniją, gali būti atlikta krūtinės ląstos rentgenograma, kad būtų galima vizualiai apžiūrėti plaučius.
Pacientams, sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, pvz., LOPL, astma ar susijusiomis ligomis, gali būti atliktas išsamesnis kvėpavimo sistemos tyrimas, atliekant įprastinius kvėpavimo sistemos funkcijos stebėjimo tyrimus. Gydytojas tokiems pacientams taip pat gali suteikti spirometrą – prietaisą, skirtą įkvepiamo ir iškvepiamo oro tūriui matuoti, atlikti pradinį plaučių funkcijos tyrimą, ir gali nurodyti pacientams reguliariai naudoti prietaisą namuose kaip plaučių mankštą.