Kokie yra skirtingi liežuvio sutrikimų gydymo būdai?

Dauguma liežuvio sutrikimų reaguoja į geresnę dantų higieną ir dietą, tačiau kai kuriems gydyti reikia antibiotikų ar vitaminų papildų. Liežuvio sutrikimai, susiję su pakitusiu liežuviu, paprastai laikomi nekenksmingais ir gali būti gydomi namuose valant liežuvį arba nubraukiant liežuvį. Glositui, dėl uždegimo, sukeliančio skausmo patinusį liežuvį, gali prireikti priešgrybelinių ar antibiotikų vaistų. Leukoplakija reiškia gumbą ar opą, kuri gali rodyti ikivėžinę būklę, kurią galima pašalinti chirurginiu būdu.

Juodas, plaukuotas liežuvis, dar vadinamas pūkuotu liežuviu, gali atsirasti po karščiavimo, ypač jei buvo vartojami antibiotikai, kurie sutrikdė natūralias bakterijas burnoje. Ši būklė dažniausiai atsiranda liežuvio viršuje ir gali sukelti blogą kvapą bei metalo skonį burnoje. Juodojo liežuvio sutrikimai taip pat gali atsirasti pavartojus vaistus nuo skrandžio sutrikimų, kurių sudėtyje yra bismuto. Stomatologai paprastai rekomenduoja valyti liežuvį šepetėliu arba subraižyti, kad pašalintų spalvos pasikeitimą.

Geltonojo liežuvio sutrikimai dažniausiai pasireiškia prieš liežuviui pajuoduojant. Tai gali rodyti laikinas sąlygas, kurios išnyksta savaime. Mažos iškyšos ant liežuvio, vadinamos papilėmis, gali išsipūsti ir pakeisti spalvą, jei kaupiasi bakterijos. Šią būklę galima gydyti vandenilio peroksido tirpalu, šepetėliu arba į dietą įdedant skaidulų, siekiant sumažinti bakterijų kiekį burnoje. Retais atvejais geltonas liežuvis gali rodyti tulžies pūslės ar kepenų sutrikimus, kuriuos gali patvirtinti tyrimai.

Glositas yra rimtesnė liga, kurią reikia gydyti vaistais. Liežuvis gali atrodyti lygus, rausvai raudonas ir sukelti skausmą valgant, kalbant ar ryjant. Jei dėl anemijos liežuvis tampa blyškus, tai gali reikšti vitaminų trūkumą. Jei yra infekcija, stomatologai paprastai skiria antibiotiką arba priešgrybelinį vaistą. Maisto papildai paprastai gydo anemiją. Sunkiais glosito atvejais patinimas gali tapti toks ryškus, kad trukdo kvėpuoti.

Leukoplakija rodo ikivėžinę opą, kurią dažniausiai sukelia šiurkštūs dantys arba netinkamai prigludę protezai. Rūkaliai ir tabako vartotojai turi didesnę riziką susirgti šiuo sutrikimu, kuris dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms. Gydymas apima pažeidimo pašalinimą ir biopsijos atlikimą burnos vėžio tyrimui.

Kai leukoplakija atsiranda su plaukuotu liežuviu, tai gali reikšti imuninės sistemos sutrikimą. Dėl šios liežuvio būklės gali atsirasti baltų arba pilkų dėmių, kurios atrodo neryškios ir iškilusios ir kurias sukelia nelygūs dantys arba plombos. Nors paprastai šis sutrikimas nėra žalingas, jis gali pasirodyti kaip imuninės ligos simptomas.
Geografiniai liežuvio sutrikimai paprastai yra nekenksmingi ir jiems nereikia gydymo. Atsitiktinės guzelių, opų ar gumbelių dėmės gali atsirasti ant liežuvio šonų arba burnos dugno. Jie retai pasirodo liežuvio viršuje. Šios opos gali atrodyti ryškiai raudonos ir sukelti deginimo pojūtį, kurį sustiprina karštas maistas, gėrimai ar alkoholis. Dėl nežinomos priežasties geografinis liežuvis yra rečiau paplitęs rūkantiems žmonėms.

Suvalgius daug rūgščių turinčio maisto, pavyzdžiui, apelsinų sulčių ir pomidorų produktų, gali atsirasti skausmingų papilių. Skonio pumpurus šalia papilių gali sudirginti tam tikras maistas arba įkandus liežuviui. Burnos skalavimas dažnai sumažina skausmą dėl šios būklės.