Lyderystės kvalifikaciją sudaro daugybė asmeninių ir profesinių savybių. Tiesumas, sąžiningumas ir sąžiningumas yra tik keletas. Kitas turtas, pavyzdžiui, žinios, bendravimo įgūdžiai ir problemų sprendimo gebėjimai, yra kitos lyderio kvalifikacijos, suteikiančios patikimumo asmens gebėjimams vadovauti. Tam tikrose srityse drąsa ir taktiškumas taip pat vertinami kaip lyderio kvalifikacija, galinti išskirti lyderį iš likusios grupės.
Pagrindinis lyderio įgūdis yra gebėjimas efektyviai vadovauti. Tam reikia, kad tam tikri asmens aspektai išsiskirtų iš kitų, kurie gali bandyti kištis. Gebėjimas išlikti tvirtam savo įsitikinimui – net ir susidūrus su didžiuliu konfliktu ir abejonėmis – yra dar viena lyderio kvalifikacija, kurią galima panaudoti apibūdinti daugumą gerų lyderių. Vizija, siekis siekti vizijos ir įgūdžiai ją įgyvendinti yra pagrindinė iš visų lyderio kvalifikacijų. Efektyvus vadovas ne tik geba matyti tikslą, bet ir gali motyvuoti kitus padėti pasiekti tikslą per sunkų darbą, ryžtą ir susikaupimą.
Tam tikros savybės yra būtinos kiekvienam kandidatui į lyderį. Bendravimo įgūdžiai yra netoli ilgo lyderio kvalifikacijų sąrašo viršūnės, reikalingos norint veiksmingai perteikti idėją kitiems. Lyderis turi sugebėti įtikinti kitus prisijungti prie bendros misijos, bandant pasiekti tam tikrą tikslą. Dažniausias būdas tai pasiekti yra kalba. Naudodamas kalbą, lyderis sugeba tinkamai nukreipti kitų mintis bendra kryptimi ir paskatinti juos turėti tokią pat viziją kaip ir grupė. Kai tai įvyksta, kreipiamasi į kitą kvalifikaciją – siekį pasiekti viziją.
Sąžiningumas ir sąžiningumas paprastai eina koja kojon su lyderio siekiu pasiekti tam tikrą tikslą. Bet kokia charakterio klaida gali atgrasyti pasekėjus ir sukelti nesutarimus tarp grupės. Gebėjimas nuraminti žmones kalbant su jais yra labai naudingas potencialiam kandidatui į lyderius.
Gebėjimas pasiekti viziją ar tikslą apima keletą bruožų, sujungtų į vieną iš svarbiausių lyderio kvalifikacijų – norą vadovauti. Svarstomo dalyko išmanymas, gebėjimas spręsti nenumatytas problemas ir gebėjimas prireikus improvizuoti dažnai siejasi su taktiškumu bandant nukreipti pasekėjų grupę į galutinį tikslą. Daugelis žymiausių lyderių pasaulio istorijoje išgarsėjo dėl to, kad norėjo ir galėjo improvizuoti, kai pirminis planas nedavė palankių rezultatų.