Yra keletas namų konservavimo būdų, kuriais siekiama maistą paversti tokia būsena, kuri leistų jį ilgai laikyti nesugedus, išlaikant kai kuriuos pradinės tekstūros ir skonio elementus. Kai kurie labai populiarūs metodai, tokie kaip konservavimas ir marinavimas, yra lengvai prieinami visiems, turintiems laiko. Kiti metodai, tokie kaip dehidratacija, džiovinimas šalčiu, fermentacija ir sūdymas, reikalauja pažangių žinių ir kartais specialios įrangos, kad jie tinkamai veiktų. Visuose namuose maisto konservavimo metoduose naudojami tam tikri metodai, padedantys apsisaugoti nuo kenksmingų bakterijų ir neleisti joms sugadinti maisto.
Vienas iš svarbiausių maisto konservavimo namuose aspektų – neleisti bakterijoms ir kitiems kenksmingiems organizmams patekti į maistą ir jo sugesti. Kiekviena namų maisto konservavimo technika į tai sprendžiama skirtingai, kartais valdant maisto drėgmės kiekį, kartais keičiant rūgštingumą, o kartais sukuriant fizinę kliūtį bakterijoms sustabdyti. Metodų sėkmė ar nesėkmė yra susieta su labai tikslių sąlygų palaikymu viso proceso metu, o tai reiškia, kad svarbu paruošti ingredientus konservavimui pagal patikrintus metodus, nes procedūros skirtumai gali sukelti nenuspėjamų, o kartais ir žalingų rezultatų.
Konservavimas apima paruošto maisto paėmimą, kartais virimo metu, ir įdėjimą į sterilų indą, pripildytą skysčiu. Dažniausiai naudojami stikliniai indai su specialiai užtaisytais dangteliais. Stiklainiai sterilizuojami ir pripildomi švaraus maisto ir skysčio arba sūrymo. Užpildyti stiklainiai uždaromi ir verdami arba veikiami slėgiu, kad jie būtų sandariai uždaryti, o tai neleidžia bakterijoms patekti į skardinę ir sugadinti maistą. Konservuoti galima beveik viską, pradedant mėsa ir baigiant daržovėmis, todėl jas galima išsaugoti metus ar ilgiau.
Naudoti marinavimą kaip maisto išsaugojimo namuose metodą reiškia, kad norint kovoti su bakterijomis reikia pasikliauti druskos sūrymu. Marinuoti maisto produktai kartais turi būti atšaldyti ir ne visada išsilaiko taip ilgai, kaip kai kurie kiti būdai. Mėsa ir daržovės dažniausiai marinuojamos, nors galima marinuoti ir tokius daiktus kaip kiaušiniai ir dešrelės. Pasikeitus sūrymo rūgštingumui ir druskos stiprumui, maistas išlieka išsaugotas, nors laikui bėgant pasikeis ir skonis bei tekstūra.
Dehidratacija gali būti naudojama maisto produktų drėgmei sumažinti. Naudojant maisto konservavimui namuose, dėl drėgmės trūkumo bakterijos neturės kur įsitvirtinti, todėl maistas išliks tinkamas vartoti daug ilgiau. Vaisiai, kai kurios daržovės ir dalis mėsa gali būti dehidratuoti ir valgyti džiovinti arba vėliau ištirpinti vandeniu. Procesas gali būti atliekamas specialiu dehidratavimo aparatu arba džiovinant atvirame ore kontroliuojamomis sąlygomis.
Maisto produktų fermentacija gali būti naudojama maisto konservavimui namuose. Tai apima leidimą naudingosioms bakterijoms sąveikauti su maistu taip, kad susidarytų tokie elementai kaip pieno rūgštis, sudarantys priešišką aplinką kenksmingoms bakterijoms. Priklausomai nuo fermentacijos tipo, maistas gali būti laikomas ilgą laiką tinkamomis sąlygomis, kartais leidžiant fermentacijai tęstis. Kiti būdai sustabdo fermentacijos procesą, o tada maistas gali būti laikomas ilgalaikiam.