Medicininės diagnostikos vaizdavimas reiškia technologijas, kuriomis sukuriami kūno vidaus vaizdai, siekiant diagnozuoti sveikatos būklę ar ligą. Kai gydytojai įvertina paciento požymius ir simptomus, siekdami nustatyti paciento būklę ar ligą, procesas ir padaryta išvada vadinama medicinine diagnoze. Kadangi požymiai ir simptomai ne visada pasireiškia išoriniame kūne, gydytojai naudoja medicininę diagnostinę vaizdinę medžiagą, kad patikrintų, ar nėra sutrikimų organizme. Skirtingi medicininės diagnostikos vaizdų tipai apima rentgeno, ultragarso, kompiuterinės tomografijos (KT), magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) ir branduolinės medicinos nuskaitymus. Paciento patirtis priklausys nuo to, kokia technologija naudojama, tačiau dauguma vaizdo gavimo procedūrų yra greitos ir sukelia minimalų paciento diskomfortą.
Rentgeno spinduliai, dar vadinami Rentgreno bangomis arba radiografija, yra greito ir neskausmingo diagnostinio vaizdo pavyzdys. Rentgeno spinduliai naudoja elektromagnetinę spinduliuotę, kad sukurtų kūno vidaus vaizdą, kuriame išryškinami tankesni objektai, pavyzdžiui, kaulai, o ne tokie tankūs objektai, kaip riebalai, atrodo pilkais atspalviais. Ši technologija gali būti naudojama nustatant, ar pacientui lūžę ar suskilinėti kaulai, ar nėra stuburo traumų, kaulų ar sąnarių ligų, širdies ar plaučių ligų, nepramuštų plaučių, ar skoliozė – nenormalus stuburo išlinkimas. Rentgeno spinduliai taip pat gali būti naudojami atsitiktinai prarytiems daiktams nustatyti, krūtinės skausmo priežasčiai įvertinti, kraujagyslių užsikimšimui aptikti, sinusų infekcijoms apžiūrėti ir dantų problemoms įvertinti. Rentgeno spinduliai sukuria nedidelį kiekį spinduliuotės, sukelia mažai diskomforto ir yra saugūs naudoti vaikams.
Kompiuterinė tomografija, dar vadinama CAT skenavimu, yra didelio galingumo rentgeno technologija, kuria ieškoma vidinio kraujavimo, kaulų lūžių, kraujo krešulių, navikų, raumenų ir kaulų sistemos ligų, arterijų užsikimšimo ir širdies ligų. Šio tyrimo metu pacientas guli ant stalo ir perkeliamas pro spurgos skylutę rentgeno aparate. Pacientui taip pat gali būti suleidžiama kontrastinė medžiaga, kuri padėtų susidaryti aiškesnį vaizdą. Nors šis tyrimas yra neskausmingas, pacientui gali prireikti kelias minutes nejudėti aparate, o tai sukelia diskomfortą tiems, kurie kenčia nuo klaustrofobija ar lėtinio skausmo. Pacientės turi pasakyti gydytojui, jei gali būti nėščios.
Ultragarsas, dar vadinamas sonograma, naudoja garso bangas, kad padarytų kūno audinių vaizdą. Jie dažnai naudojami tiriant vaisiaus eigą gimdoje, širdyje, kraujagyslėse, inkstuose, kepenyse ir kituose vidaus organuose. Atliekant tokio tipo medicininės diagnostikos vaizdavimą, gydytojas šiltu geliu tepa išorinį kūną, kuris yra virš tiriamos srities. Tada gydytojas per kūną perkelia prietaisą, vadinamą keitikliu, kuris skleidžia aukšto dažnio garso bangas. Garso bangos atsimuša į audinius, o keitiklis surenka grįžtančias bangas ir sukuria organų vaizdą. Ultragarsas yra saugus, neskausmingas ir nesukelia spinduliuotės, tačiau jis nėra veiksmingas vaizduojant kūno vietas, kuriose yra dujų arba yra po kaulu.
MRT yra medicininės diagnostikos vaizdų tipas, naudojamas nugaros smegenims, smegenims, širdžiai, kraujagyslėms ir kitiems vidaus organams apžiūrėti. Pacientas kuo ramiausiai guli MRT aparate, o aparatas naudoja magnetą ir radijo bangas, kad padarytų trimatį kūno vidaus vaizdą. Dauguma pacientų nepajus jokio diskomforto, nebent jiems sunku būti uždaroje erdvėje arba išlikti ramiai. Bandymas paprastai neturi žalingo poveikio, tačiau pacientės turėtų pranešti savo gydytojui, jei jos gali būti nėščios, ar turi kokių nors elektroninių prietaisų, tokių kaip širdies stimuliatorius, ar kokių nors metalinių gabalėlių savo kūne.
Branduoliniai skenavimai, dar vadinami radioizotopų skenavimu arba radionuklidų skenavimu, naudoja radioaktyviąją medžiagą ir gama spindulių kamerą, kad padarytų kūno vidaus vaizdą. Radioaktyvioji medžiaga yra suleidžiama labai mažomis, nekenksmingomis dozėmis per burną arba į veną, švirkščiant, ir leidžiama keliauti per kūną. Kai medžiaga pasiekia tą kūno dalį, kurią reikia ištirti, pacientas dvidešimt ar trisdešimt minučių guli aparate. Aparatu padarytos dvimatės nuotraukos parodys, ar audinys veikia tinkamai, ar ne.