Dauguma meno dėstytojų darbo vietų yra akademiniame pasaulyje, o dauguma likusių pareigybių yra susijusios su bendruomenių grupėmis arba meno muziejais ir susijusiomis institucijomis. Akademinio meno dėstytojų darbo vietų diapazonas yra nuo vidurinio išsilavinimo iki etatinio darbo didžiuosiuose universitetuose. Darbai už akademinės bendruomenės ribų yra įvairesni, tačiau paprastai apibrėžiami arba priklausomybė nuo konkrečios institucijos, arba pagal susitelkimą į tikslinę auditoriją.
Daugelis meno dėstytojų darbų yra susiję su kolegijų pamokų dėstymu. Kai kuriais atvejais šias pareigas gali užimti dėstytojai, turintys meno ar meno istorijos magistro laipsnius. Tokie darbai paprastai apima paskaitų skaitymą, akademinį publikavimą ir meninę produkciją. Šios pozicijos paprastai yra labai konkurencingos, nes kolegijos ir universitetai palaipsniui sumažino savo darbo užmokesčio sąraše esančių dėstytojų skaičių.
Antroji meno dėstytojų darbo pakopa akademiniame pasaulyje yra kontingentinių fakultetų. Šie dėstytojai nedirba dėl to, kad negali rasti tokių pareigų, arba todėl, kad daugiausia dirba kaip menininkai ir skaito paskaitas. Tokios pareigos yra labai paplitusios bendruomenės kolegijose, o kai kurios meno mokyklos taip pat labai priklauso nuo tokių dėstytojų tiek dėl to, kad jie yra pigesni nei tradiciniai fakultetai, tiek dėl to, kad turi tvirtus ryšius su menine bendruomene.
Kiti meno dėstytojų darbai pirmiausia yra susiję su konkrečiais meno muziejais ar panašiomis kultūros institucijomis. Didieji meno muziejai dažnai siūlo paskaitų ciklus suinteresuotiems visuomenės nariams. Kai kuriais atvejais šias serijas pristato asocijuotų universitetų dėstytojai, tačiau kitais atvejais muziejai susitaria patys ir gali turėti tam skirtus dėstytojus arba darbuotojus, kurie skaito paskaitas vykdydami savo įprastas darbo pareigas. Specialiuose paskaitų cikle dažnai kviečiami dalyvauti ir žinomi menotyrininkai.
Mažesnės bendruomenės grupės taip pat suteikia tam tikrą skaičių meno dėstytojų darbo vietų. Bendruomenės centrai dažnai siūlo neformalius užsiėmimus su menu susijusiomis temomis. Tokias kalbas vedantiems dėstytojams gali būti atlyginta, tačiau neretai pasitaiko, kad savanoris lektorius veda pranešimus mažesniuose bendruomenės centruose.
Kiti meno lektoriai dirba tam, kad meninis ugdymas būtų teikiamas konkrečioms tikslinėms auditorijoms. Pavyzdžiui, kai kurios tautos kai kuriems kalėjimo kaliniams siūlo meninį išsilavinimą. Toks švietimas turi praturtinti asmenybę, taip pat leisti kaliniams plėtoti ryšius su visuomene ir geriau susidoroti bei valdyti įgūdžius.