Kokie yra skirtingi metadono atsisakymo būdai?

Yra keletas būdų, kaip atsikratyti metadono, nė vienas iš jų nėra neskausmingas. Pereiti į „šaltą kalakutą“ – arba staiga nutraukti metadono vartojimą, nenaudojant jokių vaistų – skausmingiausias iš visų galimų būdų pašalinti vaistą ir jo ilgalaikį poveikį iš organizmo. Mažiau sunkūs būdai apima vaisto vartojimo mažinimą, dalinių agonistų naudojimą, padedantį kontroliuoti abstinencijos simptomus ir greitą detoksikaciją.

Yra žinoma, kad šalto kalakuto metodo poveikis metadonui yra dvigubai stipresnis ir dvigubai ilgesnis nei vartojant morfijų ar heroiną. Nemiga, nerimas, pykinimas ir daugelis kitų labai rimtų simptomų yra susiję su metadono atsisakymu. Šie abstinencijos padariniai dažnai trunka apie mėnesį ir laikui bėgant tampa vis silpnesni, tačiau nėra neįprasta, kad jie tęstųsi ilgiau. Taip yra dėl to, kad vaisto pusinės eliminacijos laikas yra ilgas – 15–60 valandų – tiek laiko po metadono vartojimo reikia, kad organizmas iš esmės suvirškintų ir pašalintų cheminę medžiagą iš organizmo.

Net po to, kai organizme metadono nėra, abstinencijos simptomai gali išlikti, nes smegenys nesugeba gaminti neuromediatorių, kuriuos imituoja vaistas. Atsisakius metadono per šaltą kalakutą, gali įvykti mirtis dėl kvėpavimo sutrikimų, kurie gali atsirasti praėjus vos kelioms valandoms po paskutinės dozės poveikio. Todėl, bandydami mesti šaltą kalakutą, visada turėtumėte pasikonsultuoti su gydytoju ir psichologu ir turėti draugų ir (arba) šeimos narių, kurie stebėtų pavojingus simptomus.

Kitas paprasčiausias būdas yra mažinti vaisto vartojimą vieną savaitę. Rekomenduojamas mažėjimo kiekis per savaitę yra 1 miligramas. Tai turėtų sumažinti abstinencijos simptomus iki toleruotino lygio, kad asmuo galėtų tęsti įprastą kasdienę veiklą. Tai gerai, nes smailėjimo procesas gali užtrukti iki kelerių metų, jei pradedama vartoti 100 miligramų ar daugiau. Vis dėlto kai kurie neįprasti šio metodo šalutiniai poveikiai yra ne toks intensyvus nemiga, nerimas, kūno skausmas ir kt.

Siekiant palengvinti mažėjimo procesą, kitas metodas apima vaistus, kurių sudėtyje yra buprenorfino, kaip žingsnį tarp reguliaraus mažinimo ir visiško nutraukimo. Heroinas ir metadonas yra agonistai, tai reiškia, kad jie jungiasi prie receptorių smegenyse, kad sukeltų malonumą, tačiau buprenorfinas yra tik dalinis agonistas. Daliniai agonistai taip pat jungiasi prie receptorių vietų ir sukelia tų pačių neuromediatorių išsiskyrimą, tačiau daug mažesniu, mažiau maloniu lygiu. Todėl vaistai su buprenorfinu yra idealūs norint sulėtinti mažėjimo procesą ir pereiti prie vaisto, kuris turi ne tokius rimtus abstinencijos simptomus, kai procesas pasiekia pabaigą.

Kitas vaistas nuo priklausomybės nuo metadono yra buprenorfino ir naloksono derinys, kuris yra visiškai konkurencingas antagonistas. Tai reiškia, kad jis jungiasi prie tų pačių receptorių kaip ir opiatų agonistai, bet nepradeda malonumą sukeliančios neurotransmiterių grandininės reakcijos. Tai, kad jis yra visiškai konkurencingas, reiškia, kad jis konkuruos su agonistais dėl receptorių ir dažnai laimės. Antagonistai, tokie kaip naloksonas, neleidžia narkomanui vartoti opiatų po to, kai jis arba ji atsisakė metadono, nes opiatai negalės prisijungti prie receptorių, kuriuos absorbuoja antagonistai, ir dėl to nesukels euforijos.
Ko gero, lengviausias, bet brangiausias būdas atsikratyti metadono yra greiti opiatų detoksikacijos metodai. Tai gydytojo atliekama procedūra, kurios metu pacientas nuvežamas į intensyviosios terapijos skyrių ir, prižiūrint anesteziologui, kelioms valandoms yra anestezija. Per tą laiką į organizmą įšvirkščiami visi opiatų antagonistai, jie konkuruoja dėl opiatų receptorių ir galiausiai visiškai laimi. Gydymo pabaigoje organizmas išvalomas nuo opiatų, nes jie neturės kur prisirišti, todėl bus išmesti. Dėl to smegenys greitai ištuštėja nuo visų malonumą sukeliančių cheminių medžiagų.

Smegenims taip pat reikia nemažai laiko, kad pasipildytų keletu savo natūralių malonumo chemikalų. Kai tik pacientas pabunda iš anestezijos, jam duodama migdomųjų ar raminamųjų, kad likusį laikotarpį užmigtų. Vėliau skiriamas kitas antagonistas, šis tik iš dalies konkurencingas, kad buvęs narkomanas nepasikartotų.