Politiniai ir socialiniai komentarai dažnai yra susiję su ekonominiais klausimais, tokiais kaip minimalus atlyginimas. Taigi daugelyje regionų buvo sukurti minimalaus darbo užmokesčio įstatymai. Šie įstatymai turi įtakos tam tikroms profesinėms sritims, kuriose išlaikoma daug minimalaus darbo užmokesčio darbo vietų ir darbuotojų, pavyzdžiui, maisto paslaugų pramonėje, mažmeninėje prekyboje ir prižiūrėtojų pareigose. Konkretūs minimalaus darbo užmokesčio darbai šiose srityse yra šie: laukiantys darbuotojai, indaplovės, stalų klotojai, pardavėjai, namų tvarkytojai, vaikų priežiūros paslaugų teikėjai ir daugelis kitų. Bendrasis darbas yra dar viena bendra sritis, kurioje darbdaviai moka minimalų atlyginimą.
Minimalaus atlyginimo darbai yra įsidarbinimo galimybės, už kurias mokama mažiausia leistina kompensacija. Konkretus minimalaus darbo užmokesčio ribinis taškas labai skiriasi priklausomai nuo regiono, kai kurios vyriausybės taiko nustatytą minimalų atlyginimą, o kitos ne. Daugeliu atvejų darbo užmokesčio įstatymai veikia pagal valandinį atlygį: pripažįstamą užmokestį už darbo valandą. Tokio tipo darbai dažnai lemia žemesnį darbuotojų gyvenimo lygį.
Tradiciškai maisto paslaugų pramonėje yra minimalaus darbo užmokesčio darbo vietų perteklius. Šios pozicijos dažniausiai randamos restoranuose, viešbučiuose, baruose ar kitose verslo vietose, kuriose tiekiamas klientų maistas ir gėrimai. Daugumoje darbo vietų šiose įstaigose darbuotojams mokamas minimalus atlyginimas, įskaitant klientus pasitinkančius ar laukiančius asmenis, stalus valančius darbuotojus, greito maisto virėjus ir kasininkus, indaploves. Tačiau padavėjai ne greito maisto restoranuose gali turėti nedidelį ekonominį pranašumą prieš savo bendraamžius, nes gali surinkti papildomų pinigų arbatpinigių pavidalu.
Svetingumo paslaugų minimalaus darbo užmokesčio darbai gali apimti namų ruošos ar kiemsargių paslaugas. Viešbučiai ir verslo vietos dažnai įdarbina asmenis, kad palaikytų švarią aplinką, o tipinės pareigos gali svyruoti nuo grindų šluostymo iki dulkių ir patalpų siurbimo. Kaip ir daugumai minimalaus atlyginimo pareigų, šioms įsidarbinimo galimybėms nereikia aukštesnio išsilavinimo ar specifinių įgūdžių.
Yra keletas kitų darbo vietų, už kurias mokamas minimalus atlyginimas, priklausomai nuo regiono. Pardavėjai ir kasininkai mažmeninės prekybos vietose ir bakalėjos parduotuvėse pradeda nuo minimalaus atlyginimo daugelyje sričių, su galimybėmis padidinti atlyginimą. Kai kurie asmenys taip pat imasi minimalaus darbo užmokesčio priežiūros paslaugų socialiai remtinų gyventojų, tokių kaip pagyvenę žmonės ar neįgalieji. Nepriklausomai nuo regiono, asmenys, dirbantys bendrą fizinį darbą, pavyzdžiui, vejos priežiūrą, žemės ūkio lauko darbus ir kai kuriuos statybos bei gamyklos darbus, yra vieni iš gausiausių minimalaus atlyginimo darbų.
Priklausomai nuo darbuotojo individualios darbo situacijos, kai kurios darbų rūšys gali būti laikomos arba nelaikomos minimaliu atlyginimu. Pavyzdžiui, vaikais besirūpinantys asmenys – daugiausia auklės ir darželių darbuotojai – dirba labai skirtingomis valandomis, o darbo užmokestis yra įvairus. Šis atlyginimo dydis paprastai priklauso nuo daugelio veiksnių, pvz., nuo to, ar asmuo dirba savarankiškai, ar dirba finansuojamoje organizacijoje, kuri prižiūri daug vaikų. Daugiau kaimo vietovių galbūt mažiau gali užtikrinti atlyginimo skalę, viršijančią minimalų atlyginimą, nes joms trūksta finansinių išteklių. Be to, regiono pragyvenimo išlaidos gali turėti įtakos tam, kiek atlyginimo reikės norint išlaikyti patogų gyvenimo lygį.