Kokie yra skirtingi mobiliojo kompiuterio tipai?

Dėl mobiliųjų technologijų raidos atsirado daug skirtingų mobiliųjų kompiuterių tipų. Nors technologijos egzistuoja nuo devintojo dešimtmečio, 1980-ųjų pabaigoje ir 1990-aisiais technologijos pažanga pateko į daugelio vartotojų rankas. 2000-aisiais daugelis žmonių kasdien susiduria su mobiliaisiais kompiuteriais naudodami išmaniuosius telefonus, mobiliuosius kompiuterius, elektroninius skaitytuvus ir kitus nešiojamus įrenginius.

Dešimtajame dešimtmetyje mobiliųjų technologijų raida paskatino sukurti mobiliuosius kompiuterius, kurie yra viena iš labiausiai paplitusių mobiliųjų kompiuterių formų. Mobilusis kompiuteris leido žmonėms iš įvairių vietų pasiekti failus ir dokumentus, saugomus kompiuterio standžiajame diske. Šie kompiuteriai, taip pat vadinami nešiojamaisiais kompiuteriais, suteikia vartotojams nešiojamumą ir patogumą. Dėl nešiojamųjų kompiuterių technologijų plėtros šie įrenginiai 1990 ir 2000 m. tapo vis lengvesni, mažesni ir galingesni.

Maža rankinė elektronika taip pat yra mobiliųjų įrenginių tipai. Šios mašinos, tokios kaip asmeniniai skaitmeniniai asistentai (PDA), buvo populiarus informacijos saugojimo būdas 1990-aisiais. Jie suteikė vartotojams prieigą prie svarbių failų ir dokumentų, kai jie nebuvo prie kompiuterio. 2000-aisiais šiuos įrenginius iš esmės pakeitė išmanieji telefonai ir nedideli nešiojamieji kompiuteriai, kurie gali veikti įvairiais pajėgumais.

Išmanieji telefonai yra viena iš mobiliųjų įrenginių tipų, kurie naudojami visame pasaulyje. Šie įrenginiai yra nedideli kompiuteriai, kurie suteikia prieigą prie telefono skambučių, el. pašto ir interneto. Visoms šioms funkcijoms reikia naudoti interneto protokolo (IP) adresą, leidžiantį įrenginiui belaidžiu būdu prisijungti prie interneto, kad būtų galima siųsti ir gauti informaciją. Išmanieji telefonai taip pat gali saugoti didelius duomenų kiekius dokumentų, muzikos, vaizdo įrašų ar įvairių programų pavidalu.

Mobilusis kompiuteris apima technologijų, kurias galima lengvai perkelti iš vienos vietos į kitą, naudojimą. Nors šie įrenginiai gali būti atskiri įrenginiai, turintys duomenis diske, 2010-aisiais dauguma mobiliųjų kompiuterių turi IP adresą, leidžiantį nuotoliniu būdu prisijungti prie interneto. Mobiliajam kompiuterijai pereinant nuo įrenginius, kuriuose saugomi duomenys, prie tų, kurie gauna duomenis iš debesies, IP adreso poreikis tampa vis svarbesnis.