Nors yra daug mokymo modelių, kai kurie pagrindiniai yra tiesioginis mokymas, paskaita, mokymasis bendradarbiaujant, tyrimais pagrįstas mokymasis, seminaras ir projektinis mokymasis. Mokymo modeliai yra mokymo metodai arba pagrindinės filosofijos, kuriomis vadovaujamasi mokymo metodais. Veiksmingi mokytojai integruos skirtingus mokymo modelius ir metodus, atsižvelgdami į mokinius ir tų mokinių poreikius bei mokymosi stilius.
Vienas mokymo modelių vadinamas tiesioginiu mokymu. Tiesioginio mokymo metu mokytojas yra asmuo, atsakingas už pamokos tikslų ir informacijos pateikimą studentams per paskaitą arba daugialypės terpės pristatymą. Pateikęs medžiagą, mokytojas mokiniams atliks vadovaujamą praktiką, kad jie galėtų dirbti su mokytojo pagalba. Tada mokytojas mokiniams duos savarankiškos pamokos tikslų praktikos, kuri gali būti namų darbai arba užsiėmimas klasėje. Galiausiai mokytojas išbandys mokinius, kad įsitikintų, jog jie įveikė pamokos tikslus.
Kitas mokymo metodas yra paskaita, kuri dažnai naudojama kolegijose. Paskaitos metodu pedagogas žodžiu pateikia informaciją ir pavyzdžius, kartais kartu su vaizdiniu pristatymu. Nebūtinai daug bendraujama su studentais. Taip pat paprastai nėra daug dėmesio skiriama praktikai ir informacijos panaudojimui praktikoje, išskyrus atvejus, kai studentas turi pakartoti informaciją testo metu.
Kitas kartais naudojamas metodas yra mokymasis bendradarbiaujant. Taikant šį mokymo modelį, mokiniai dirba grupėje, kur kiekvienas narys turi skirtingą užduotį ar vaidmenį. Visi studentai turi dirbti kartu, kad sugalvotų atsakymą arba sukurtų jiems reikalingą produktą ar projektą. Dažnai pasibaigus visoms grupėms kiekviena grupė turi pristatyti savo išvadas kitoms grupėms ir mokytojui. Šis metodas gerai veikia visose dalykinėse srityse.
Tyrimais pagrįstas mokymasis yra mokymo modelis, kuris ypač gerai veikia matematikos ir gamtos mokslų pamokose. Tyrimais pagrįsto mokymosi metu mokytojas pateikia problemą ar galvosūkį, kurį mokiniai turi išspręsti remdamiesi anksčiau įgyta informacija. Taikant šį metodą, kuris gali būti naudojamas su atskirais studentais arba su studentais, dirbančiais grupėse, besimokantieji sukuria hipotezę, naudodamiesi jiems pateiktais duomenimis. Tada jie renka svarbią informaciją ir daro išvadas, kurias gali pateikti klasei. Šis mokymo metodas pateikia besimokantiesiems autentiškas ir patrauklias užduotis, kurios labai motyvuoja.
Kitas mokymo metodas vadinamas Sokratišku tyrimu arba seminarų metodu. Kai visi mokiniai perskaitė bendrą tekstą, mokytojas naudoja klausimus, kad paskatintų mokinius analizuoti, įvertinti ir apibendrinti medžiagą, taip pat savo įsitikinimus ir mintis, susijusius su ja. Tokie mokymo modeliai kaip šis yra pagrįsti aukštesnio lygio mąstymo klausimais, kurie naudojami mokinių mąstymui skatinti. Mokytojas neveikia kaip pagrindinis medžiagos pateikėjas, nors užduoda klausimus ir ragina mokinius pagrįsti savo atsakymus. Seminaro metodu studentai gali užduoti vienas kitam aiškinamuosius klausimus.