Baltieji kraujo kūneliai, vadinami monocitais, yra svarbi organizmo imuninės sistemos dalis. Jie apsaugo organizmą nuo mikroorganizmų ar patogenų, ypač tų, kurie gali sukelti maliariją, tuberkuliozę ir vidurių šiltinę. Judėdami dideliu greičiu kraujotakoje, jie surenka šiukšles ar likučius, kurie kaupiasi nuo infekcijos. Imuninį atsaką, kurį atlieka ir kaulų čiulpų kilmės (B), ir užkrūčio liaukos (T) limfocitai, taip pat suaktyvina kai kurie monocitai. Limfocitai yra baltieji kraujo kūneliai, sudarantys limfinę sistemą arba antrąją organizmo gynybos liniją.
Monocitų skaičius sudaro 5–12% viso baltųjų kraujo kūnelių skaičiaus. Didžiausias iš baltųjų kraujo kūnelių, šis tipas turi didelį branduolį, kuris kontroliuoja ląstelių veiklą, taip pat keletą granulių citoplazmoje. Juos traukia bakterijos ir kitos pašalinės medžiagos, kurias pasisavina ir sunaikina fagocitozės būdu. Todėl jie taip pat vadinami fagocitais, klasifikacija, kurią jie dalijasi su granulocitais, gausiausiais baltaisiais kraujo kūneliais. Fagocitozė reiškia procesą, kurio metu ląstelė pasisavina dideles kietas medžiagas.
Tačiau granulocitai greičiau reaguoja į bakterijų buvimą nei monocitai. Nepaisant to, monocitai gali sunaikinti daug daugiau bakterijų nei granulocitai. Dar viena monocitų savybė – jie gali atitrūkti nuo kraujo ir išgyventi kituose audiniuose. Jei taip atsitiks, monocitas gali tapti makrofagu, kuris yra fagocitinė ląstelė be granulių citoplazmoje, arba dendritinė ląstelė, kuri yra speciali ląstelė, turinti plėtinius, vadinamus dendritais. Kaulų čiulpai yra dalis, kurioje gaminami monocitai, nors taip pat manoma, kad jie atsiranda iš limfocitų.
Makrofagai veikia renkant susidėvėjusias ląsteles ir aktyvinant imuninį atsaką. Kad suaktyvintų organizmo imuninį atsaką, makrofagai sugeria patogenus, tada perneša patogenuose esančią medžiagą, vadinamą antigenais, į T limfocitus identifikavimo tikslais. Nustačius antigenus, B limfocitai suaktyvėja ir gamina antikūnus. Šios natūralios organizmo cheminės medžiagos neutralizuoja patogenų toksinus, o nuolatinis jų buvimas užtikrina imunitetą daugeliui ligų. Antikūnų reakcija prieš antigenus leidžia makrofagams lengviau suvartoti patogenus, nors reikia pažymėti, kad ne visus patogenus gali suvirškinti makrofagai.
Kaip ir makrofagai, dendritinės ląstelės taip pat sugeria patogenus, kuriuos užfiksuoja daugybė ląstelių šakų. Šios šakos, vadinamos dendritais, yra panašios į nervinių ląstelių dendritus. Tačiau jų funkcijos nėra vienodos. Dendritinių ląstelių veikimas taip pat suaktyvina T limfocitus, kurie atlieka savo vaidmenį identifikuojant antigenus.