Yra du pirminiai mononukleozės tyrimai: monospot testas ir Epstein-Barr viruso (EBV) antikūnų testas. Šie testai nustato mononukleozės (mono) buvimą – būklę, kuria pirmiausia užsikrečiama paauglystėje. Nors mono virusą sukeliantis virusas retai būna pavojingas, dėl mono užkrečiamumo būtina patvirtinti, ar pacientas serga šia liga, ar ne. Mononukleozės tyrimai leidžia izoliuoti pacientą namuose, kol jis negali užkrėsti kitų.
Mononukleozė yra būklė, kurią sukelia Epstein-Barr virusas, tam tikros rūšies herpesas. Pasklinda per seilių pernešimą, inkubacinis laikas yra nuo keturių iki septynių savaičių; tuo metu pacientas yra užkrečiamas. Simptomai, tokie kaip karščiavimas, vangumas, svorio kritimas ir padidėjusi blužnis, trunka dvi ar tris savaites. Kadangi šiuo metu blužnis jautrus, medikai pataria vengti fizinio aktyvumo, ypač sporto. Net ir išnykus simptomams, virusas išlieka paciento organizme visą likusį gyvenimą.
Jei pacientui pasireiškia ankstesnėje pastraipoje aprašyti simptomai, gydytojas gali pasirinkti vieną iš dviejų mononukleozės tyrimų: monospot testo ir EBV antikūnų tyrimo. Monospotiniam tyrimui gydytojas sumaišo paciento kraujo mėginį su arklio ir jūrų kiaulytės audiniais. Jei raudonieji kraujo kūneliai iš pacientų grupės link jūrų kiaulytės audinio, testas yra teigiamas. Naudojamas tik po to, kai pacientui pasireiškia simptomai, monospot testas paprastai yra 90% tikslus; gali atsirasti klaidingai neigiamų rezultatų, ypač mažiems vaikams.
EBV antikūnų tyrimas laikomas atsarginiu, jei monospot testas yra neigiamas. Gydytojas gali atlikti EBV antikūnų tyrimą kartu su kitais tyrimais, kad nustatytų būkles, kurių simptomai yra panašūs į mono. Tyrimas taip pat apima kraujo paėmimą. Testas matuoja antikūnų, baltymų, kuriuos organizmas gamina konkrečiai užsikrėtus EBV, buvimą. Nors tyrimo rezultatas užtrunka ilgiau, jo vertė slypi gebėjime diagnozuoti infekciją net po to, kai išnyksta simptomai; tie, kurie neseniai užsikrėtė, vis tiek norės susilaikyti nuo įtemptos veiklos, nes virusas gali paveikti kepenis ir blužnį.
Abiejų mononukleozės tyrimų reikšmė yra jų vaidmuo ribojant būsimą infekciją. Mono yra itin užkrečiamas, o jei pacientas žino, kad užsikrėtė virusu, poilsio namuose metu gali neužkrėsti kitų. Be to, teigiamas mononukleozės testų rezultatas paskatina gydytoją stebėti, ar neatsiranda bet koks rimtas šalutinis poveikis.