Morfologija yra morfemų, mažiausio prasmingo kalbos vieneto, tyrimas. Morfemos gali paversti žodį iš vienos gramatinės kategorijos į kitą, pavyzdžiui, šokis – veiksmažodis į daiktavardį. Laisvos leksinės morfemos egzistuoja kaip nepriklausomi žodžiai, pavyzdžiui, zebras, o laisvųjų gramatinių morfemų reikšmė yra ne pačiame žodyje, o jo funkcijoje, pvz., . Surištos morfemos apima afiksus, veiksmažodžių laiko galūnes ir daugiskaitas.
Priešdėlis yra morfeminis vienetas, pridedamas prie pagrindinio žodžio pradžios, siekiant suteikti jam kitokią reikšmę, o anglų kalboje yra daugybė priešdėlių. Re siūlo kartoti veiksmą, kažką daryti dar kartą, taigi atgaivinti reiškia ką nors sugrąžinti į gyvenimą. Prisiminimas reiškia idėjos ar minties sugrąžinimą į protą, o atvirkštinis – tai atsigręžimas. Priešdėlis un pakeičia reikšmę į priešingą, pvz., neišvengiamą, neatleidžiamą ir nesąžiningą.
Morfologija morfemas, pritvirtintas prie žodžių galų, vadina priesagomis. Kaip ir priešdėliai, jie taip pat keičia pagrindinio žodžio reikšmę. Priesaga mažiau reiškia be, ir ji paverčia tokius žodžius kaip mintis, kuris yra daiktavardis, į nemąstingą, kuris yra būdvardis. Ly yra morfema, naudojama būdvardį pakeisti prieveiksmiu. Pavyzdžiui, teiginyje „Ji greita“ greita yra subjekto atributas. „Ji greitai bėga“ paverčia būdvardį prieveiksmiu, apibūdinančiu, kaip ji bėga. Vienos ar dviejų raidžių pridėjimas prie veiksmažodžio pakeičia jį daiktavardžiu ir reiškia asmenį ar dalyką, kuris atlieka veiksmą – rašo rašytojas, dirba darbuotojas, o šluoja.
Veiksmažodžio laikas yra tai, kas pasako klausytojui ar skaitytojui, kada įvyko įvykis. Pridėjus /s/, /es/, /d/, /ed/ arba /ing/ tiksliai sureguliuojama veiksmo, kurį apibūdina veiksmažodis, reikšmė ir taip pat primenama skaitytojui ar klausytojui, kas atliko veiksmą. Esamajame laike kalbėtojas ar rašytojas prideda /s/ arba /es/ prie trečiojo asmens, kad apibūdintų, ką tas asmuo daro. Morfologija taisyklingus veiksmažodžius organizuoja būtuoju laiku pridedant /ed/, o netaisyklingi veiksmažodžiai keičiasi pakeitus vidines morfemas. Pridėjimas /ing/ reiškia, kad veiksmas vyksta, o įdėjimas į, kuris taip pat yra morfema, prieš veiksmažodį reiškia, kad veiksmas įvyks ateityje.
Morfologijoje daugiskaitos dažniausiai formuojamos pridedant /s/ arba /es/. Kai kurios išimtys pakeičia žodžio galūnę prieš pridėdamos morfemą. Pavyzdžiui, lapas tampa lapais, pakeičiant /f/ į a /v/ prieš pridedant /es/.