Ksilofonas iš esmės yra instrumentas, turintis daugybę rezonansinių kūrinių, kurie smūgiuojant skleidžia tam tikrą natą. Dauguma profesionalių ksilofonų yra pagaminti iš metalinių strypų, kruopščiai apdirbtų ir laisvai prisuktų prie metalinio arba medinio rėmo. Norintys ištyrinėti šį instrumentą nieko nekainuodami, gali pasigaminti daugybę naminių ksilofonų iš buitinių medžiagų. Naminis variantas gali būti pagamintas iš butelių, stiklinių, vamzdžių ar net skirtingų dydžių veržliarakčių.
Stiklo ir butelių instrumentai yra vienos greičiausių ir pigiausių naminių ksilofonų kategorijų. Norint pagaminti butelio instrumentą, muzikantui tereikia nuo penkių iki aštuonių vienodos formos ir dydžio stiklinių butelių. Tai gali būti sodos buteliai arba alaus buteliai – bet kuriuo atveju jie turi būti švarūs, kai muzikantas pradeda statyti instrumentą.
Kiekvienas butelis turi būti užpildytas skirtingu vandens kiekiu ir švelniai sumuštas ksilofono plaktuku, kad patikrintumėte užrašą. Elektroninis derintuvas gali padėti muzikantui išsiaiškinti, kiek vandens jam reikia. Jei tonas aštrus, butelis gali būti šiek tiek ištuštintas. Plokščioms natoms gali prireikti šiek tiek daugiau vandens. Baigęs derinti, muzikantas gali užkimšti kiekvieną butelį ir išrikiuoti juos taip, kad būtų lengva pataikyti.
Stikliniai naminiai ksilofonai paprastai gaminami iš geriamųjų stiklinių. Vietoj plaktukų muzikantas pirštu trina stiklinės kraštelį. Stiklas vibruoja, aidėdamas prieš jame esantį vandenį. Šie naminiai ksilofonai gali būti pagaminti iš vieno tipo stiklo arba iš daugelio skirtingų tipų. Čia taip pat pravers elektrinis derintuvas.
Vandentiekio vamzdis taip pat gali būti naudojamas naminiams ksilofonams gaminti. Varinis ir aliuminio vamzdis rezonuoja ilgiau, bet plastikinis vamzdis skamba kaip bambukas, kai trenkiamas. Kiekvienai natai vamzdžiai turi būti supjaustyti skirtingo ilgio. Ilgesni vamzdžiai sukuria gilesnes natas, o trumpesni – aukštesnes. Tas pats pasakytina apie skersmenį, leidžiantį muzikantams iš vamzdžio pagaminti labai paprastus arba labai sudėtingus naminius ksilofonus. Šie vamzdžiai turi būti pritvirtinti prie medinio rėmo, įstatyti tarp vinių ar varžtų. Jie turėtų šiek tiek pajudėti savo vietose, tai reiškia, kad jie galės vibruoti ir sukurti daug garso.
Veržliarakčiai yra turbūt lengviausiai ir greičiausiai pasigaminti naminiai ksilofonai. Muzikantui tereikia viso veržliarakčių rinkinio, nes jie jau paprastai yra supjaustomi ir puikiai tinka dydžiams, kad galėtų užrašyti reikiamas pastabas. Viskas, ką muzikantas turi padaryti, tai išdėstyti juos pagal dydį per siauros medinės dėžutės angą ir pataikyti, kad sužinotų, kokią natą daro kiekvienas veržliaraktis.