Nefrozinis sindromas yra potencialiai rimta inkstų liga, kuri paveikia organizmo gebėjimą įsisavinti baltymus ir filtruoti atliekas. Tai gali sukelti daugybė skirtingų veiksnių, įskaitant uždegimines ligas, diabetą ir kraujo krešulius. Nefrozinio sindromo gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties, tačiau dauguma atvejų gali būti gydomi vaistais nuo uždegimo ir diuretikais, siekiant ištaisyti skysčių susilaikymą. Pacientams taip pat gali būti naudingos dietos, kuriose yra mažai druskos ir daug baltymų. Chirurgija retai svarstoma gydant nefrozinį sindromą, tačiau gali prireikti operacijos inkstų kraujagyslėms taisyti arba pakeisti, jei atsiranda inkstų nepakankamumo tikimybė.
Asmuo, kenčiantis nuo nefrozinio sindromo, gali susilaikyti per daug skysčių, todėl gali padidėti svoris ir patinti kulkšnys, pėdos, rankos ir veidas. Cholesterolio ir trigliceridų kiekis taip pat paprastai didėja, o tai gali sukelti aukštą kraujospūdį. Be to, šlapimas gali atrodyti putotas ir tirštas dėl baltymų praradimo. Pagrindinis nefrozinio sindromo gydymo tikslas yra palengvinti šiuos simptomus ir sumažinti nuolatinio inkstų audinio randėjimo riziką.
Dauguma gydytojų siūlo pacientams vartoti maistą, kuriame yra mažai druskos ir cholesterolio, kad būtų išvengta mineralų ir skysčių kaupimosi. Inkstams praplauti ir patinimui sumažinti gali būti skiriami diuretikai, tokie kaip spironolaktonas, o uždegimui palengvinti dažnai vartojami kortikosteroidai. Jei paciento kraujospūdis yra aukštas, jam gali tekti vartoti vaistus, kurie normalizuoja širdies ritmą, mažina cholesterolio kaupimąsi ir padeda pasisavinti baltymus.
Jei žmogui gresia kraujo krešulių ar infekcijų, gali prireikti papildomų vaistų. Antikoaguliantai, tokie kaip heparinas ar varfarinas, skystina kraują, todėl jis lengviau gali prasiskverbti per uždegimines ar pažeistas inkstų kraujagysles. Plyšusi kraujagyslė, kuri užsikrečia, dažniausiai gydoma geriamaisiais arba intraveniniais antibiotikais. Gydymo metu svarbu dažnai tikrintis, kad būtų išvengta neigiamo šalutinio poveikio.
Dauguma pacientų labai gerai reaguoja į medicininį nefrozinio sindromo gydymą. Agresyvesnės gydymo priemonės, įskaitant operaciją, reikalingos tik tuomet, jei atsiranda komplikacijų, kurios gresia inkstų ar širdies nepakankamumui. Chirurgui gali tekti įdėti stentą į pažeistą inksto arteriją, kad ji būtų atvira ir pagerintų kraujotaką. Cholesterolio kaupimasis arterijose, vedančiose į širdį, taip pat gali prireikti stentavimo. Jei visos kitos nefrozinio sindromo gydymo galimybės nepavyksta, gydytojų komanda gali apsvarstyti inkstų transplantaciją.