Nors buvo daug teiginių, kad yra priešingai, istoriškai nebuvo jokių dokumentais pagrįstų įrodymų, kad neigiamas kalorijų maistas yra. Švieži maisto produktai, tokie kaip salierai ir greipfrutai, buvo ypač populiarūs dietiniai maisto produktai dėl šių tariamų savybių. Nepaisant to, kad trūksta įrodymų, patvirtinančių teiginį, mintis, kad energijos kiekis, reikalingas tam tikriems maisto produktams suvalgyti ir virškinti, sudegina daugiau kalorijų nei tos, kurios yra maiste, buvo tokia patraukli besilaikantiems dietos, kad mitas tebegalioja.
Buvo teigiama, kad kelių rūšių vaisiai ir daržovės yra neigiamai kaloringi. Kai kurie vaisiai, kurie, kaip manoma, turi šias savybes, yra arbūzas, ananasas, obuolys ir kantalupa. Kitos populiarios daržovės, kurios, kaip manoma, yra neigiamas kalorijų maistas, yra kopūstai, agurkai ir salotos.
Nors nėra įrodymų, kad vaisiai ir daržovės yra tikrai neigiamas kalorijų maistas, paprastai minimi produktai paprastai yra mažai kaloringi. Jie taip pat yra geri mitybos, skaidulų ir hidratacijos šaltiniai. Dėl šios priežasties šie maisto produktai vis dar yra protingas pasirinkimas žmonėms, kurie nori numesti svorio ar tiesiog laikytis nekaloringos dietos. Tačiau tai nereiškia, kad vien šių maisto produktų pakanka subalansuotai mitybai. Nors tariamai neigiamų kalorijų turintis maistas gali būti geros mitybos dalis, jis turi būti vartojamas laikantis režimo, kuriame taip pat yra daug grūdų, baltymų ir kitų svarbių maistinių medžiagų.
Teiginys, kad yra neigiamų kalorijų turinčių maisto produktų, kyla iš sąvokos, žinomos kaip terminis maisto poveikis. Tai energijos, sunaudotos daugiau, nei išmatuota ramybės būsenoje, matavimas, vadinamas medžiagų apykaitos greičiu ramybės būsenoje. Manoma, kad aerobiniai pratimai ir treniruotės su svoriais turi tam tikrą poveikį terminiam maisto poveikiui organizmui.
Daugelis maisto produktų, kurie, kaip teigiama, turi neigiamą kalorijų poveikį organizmui, jau yra mažai kaloringi, o vėliau tariamai gaminami dar daugiau, nes juose taip pat daug skaidulų, todėl perdirbti reikia daugiau organizmo išteklių. Nors valgant ir virškinant maistą, energija sudeginama, taigi ir kalorijos, paprastai šio proceso metu sudeginama tik apie 10% maisto kalorijų kiekio. Maistui apdoroti reikalingas kalorijų kiekis taip pat priklauso nuo žmogaus kūno chemijos, be kalorijų maiste. Štai kodėl skirtingų žmonių organizmo medžiagų apykaita yra labai skirtinga.