Įvairių rūšių nenumatytiems atvejams skirtus fondus į biudžetą įtraukia vyriausybės, įmonės, asmenys ir šeimos ekstremalioms situacijoms ir nekontroliuojamiems įvykiams. Vyriausybės naudoja nepaprastosios padėties lėšas po stichinių nelaimių, gaisrų ir kitų nenumatytų įvykių. Laikinosios pagalbos lėšas vyriausybės skiria ir mažas pajamas gaunančioms šeimoms, kurios negali patenkinti būtiniausių maisto ir būsto poreikių. Įmonės atideda lėšas produktų rinkos pokyčiams, įrangos gedimui ir kitoms problemoms, turinčioms įtakos pelningumui. Kai kurie asmenys ir šeimos atideda skubias lėšas, kurios bus panaudotos netekus darbo, netikėtų medicininių išlaidų, problemų su automobiliu ir kitiems neplanuotiems įvykiams.
Vyriausybės steigia nenumatytų atvejų fondus, kad patenkintų visuomenės poreikius neplanuotų nelaimių ir įvykių atveju. Po stichinės nelaimės, pvz., uragano, reikalingi ištekliai, kad būtų galima suteikti prieglobstį nukentėjusiems, atitaisyti žalą, apsaugoti teritoriją ir atkurti bendrą veikimą. Didelio masto elektros ir šepečių gaisrai yra kiti atvejai, kai gali būti skiriamos neatidėliotinos lėšos siekiant apsaugoti žmones, atkurti saugumą ir patenkinti pagrindinius žmonių poreikius. Tokios lėšos paprastai turi būti naudojamos pagal iš anksto nustatytas gaires ir tik kritinėmis situacijomis.
Kiti vyriausybės nenumatytų atvejų fondai siūlo laikiną pagalbą, dar vadinamą gerovės fondais, asmenims ir šeimoms, kurių pajamos nesiekia konkretaus lygio. Asmenys paprastai kreipiasi į valstybės pagalbą dėl ribotos galimybės įsidarbinti, dėl ligos ar negalios nedarbingumo ir (arba) dėl tinkamų įgūdžių trūkumų. Šios lėšos skirtos šeimos maitinimo ir būsto išlaidoms padengti. Vyriausybės dažnai kartu su lėšomis siūlo ir paslaugas, siekdamos suteikti asmenims galimybę įgyti naujų įgūdžių, reikalingų norint patekti į darbo jėgą. Kai kuriuose regionuose lėšų gavėjai privalo dalyvauti mokymo ir konsultavimo programose, kad padėtų jiems užsitikrinti didesnes pajamas.
Įmonės taip pat steigia nenumatytų atvejų fondus, kad apsisaugotų nuo bankroto nekontroliuojamų įvykių atveju. Konkurentas gali pristatyti produktą, kuris staiga sumažina pagrindinio įmonės produkto paklausą ir pelno generatorių. Įmonės įranga gali netikėtai sugesti, dėl to sumažėja produktyvumas ir gali kilti ieškinių. Investicijos į rinkas ar nauji rinkodaros planai gali neduoti norimų rezultatų. Įmonės, kurios atideda lėšas nenumatytiems atvejams, gali atlaikyti šiuos finansinius iššūkius ir rasti laiko produktų peržiūrai, įrangos taisymui ir naujų investicijų bei rinkodaros strategijų įgyvendinimui.
Asmenys ir šeimos gali susikurti savo nenumatytų atvejų fondus savo biudžeto sudarymo procese. Avarinės lėšos, skirtos netikėtoms išlaidoms padengti, gali padėti šeimoms išvengti skolų ir nepriteklių. Netikėtas darbo praradimas, automobilio remontas, medicininės išlaidos, svarbios buitinės technikos keitimas – tai tik keli pavyzdžiai aplinkybių, kurioms gali būti panaudotos šeimos skubios pagalbos lėšos.