Sakoma, kad visi autoriai yra pamišę, nes vienose smegenyse jie sugeba apgyvendinti begalę asmenybių. Romanus rašantys autoriai turi daug puslapių, kad šie veikėjai atsirastų, o laikas, per kurį skaitytojas susitiks ir pažintų veikėją, gali vystytis tokiu tempu, kuris beveik primena gyvenimą. Tačiau rašytojai, dirbantys miniatiūroje, turi naudoti trumpų istorijų apibūdinimą, kuris leistų istorijos žmonėms per kelias akimirkas iššokti aukštyn, visiškai susiformavus. Be šių pagrindinių veikėjų, trumpų istorijų apibūdinimo tipai apima plokščių, sudėtinių ir standartinių personažų naudojimą.
Daugumos novelių charakteristikos apima bent vieną ar du personažus, kurie atrodo visiškai susiformavę. Nors neabejotina, kad rašytojas negali visko atskleisti per kelis puslapius, veikėjas gali tarsi atgyti, atrodydamas vizualiai tvirtas ir pažvelgdamas į gilią sielą bei mąstantį protą. Jie kartais vadinami apvaliais simboliais, nes jie gali būti suvokiami iš bet kurio kampo ir išlieka reikšmingi bei įtikinami. Apvalūs personažai atrodo sudėtingi, su prieštaringais motyvais ar įsitikinimais, kurie traukia juos daugiau nei viena kryptimi ir verčia daryti tai, ką jie daro, arba jie gali būti išskirtiniai ir be konfliktų, todėl gali susidoroti su chaosu, kurį sukelia aplinkiniai veiksmai.
Vienas iš dalykų, kurį novelių rašytojai dažnai nusileidžia, yra veikėjų skaičius. Sukūrus išgalvotą pasaulį saujoje puslapių, neužtenka daug laiko daugybei trumpų istorijų apibūdinimui visiškai išplėtotų dalių pavidalu. Autoriui gali prireikti požiūrio ar požiūrio, kad jis būtų glaustai išreikštas veikėjo, kuris nelabai prisideda prie pasakos, kūne. Šie personažai vadinami plokščiaisiais personažais, nes jie nėra skirti atskleisti ar net turėti paslaptingų vidinių gyvenimų.
Kartais rašytojas sujungia daugybę plokščių personažų į bendrą novelės charakteristikos atstovą. Pavyzdžiui, Williamo Faulknerio dailiai sukurtame pasakojime apie pagyvenusią nekrofiliją „Rožė Emilijai“ bevardis pasakotojas simbolizuoja paties kaimo gyvenimą. Yra tik vienas pasakotojas, tačiau pasakojimo balsas kartais skamba moteriškai, o kartais vyriškai, keičiantis istorijai per ilgus liūdnos ir ilgos Mis Emily gyvenimo dešimtmečius.
Trumposios grožinės literatūros kūriniuose, kurie yra tam tikro laikotarpio kūriniai, ypač dažnai naudojami pagrindiniai veikėjai. Tai reiškia, kad jie mažiau atspindi asmenybės tipus nei socialinius lygius ar darbus. Padavėja, paštininkas ar tarnautojas, kurio reikia pristatyti kavą, paštą ar lankytoją ir nieko daugiau, negaus subtilaus šešėlio iš autoriaus rašiklio tiek dėl to, kad nėra laiko, tiek dėl to, kad tai gali atitraukti dėmesį nuo centrinio veiksmo. .