Kokie yra skirtingi nugaros smegenų ligų tipai?

Nugaros smegenys yra būtinos perduodant cheminius impulsus į smegenis ir iš jų, kontroliuojant refleksus ir jaučiant skausmą. Asmenys, kuriems diagnozuota nugaros smegenų liga, dažnai turi didelių problemų kontroliuojant raumenų judesius, matymą ir kalbėjimą, o kai kurie pacientai kenčia nuo dalinio ar visiško paralyžiaus. Dauguma nugaros smegenų ligų atvejų yra tiesiogiai susiję su stuburo pažeidimais, nors simptomai gali atsirasti ir dėl genetiškai paveldimų sąlygų. Nugaros smegenų problemos gali atsirasti dėl tokių neurologinių ir demielinizuojančių sutrikimų kaip išsėtinė sklerozė, skersinis mielitas ir vėžys. Dauguma traumų ir ligų, pažeidžiančių nugaros smegenis, tam tikru laipsniu yra išsekusios ir dažnai nepagydomos, nors daugelis žmonių gali išlaikyti visavertį gyvenimo būdą naudodamiesi receptiniais vaistais ir fizine terapija.

Kai pažeidžiami nugaros smegenų slanksteliai ar nervai, asmenys gali jausti stiprų skausmą, raumenų spazmus ir sumažėjusį raumenų judesį. Sunkūs nugaros smegenų pažeidimo atvejai gali prarasti gebėjimą jausti skausmą ir temperatūrą. Kai kurie asmenys, kuriems nutrūkę nervai, patiria paralyžių, kai negali judėti, kalbėti ar kontroliuoti kūno funkcijų. Žmonėms, sergantiems stuburo smegenų liga, susijusia su sužalojimu, dažnai skiriami geriamieji vaistai skausmui ir uždegimui sumažinti, petnešos stuburui ištiesinti ir chirurginės procedūros pažeistam kauliniam audiniui pašalinti. Kai kurie pacientai gali atgauti judėjimą taikant intensyvią fizinę terapiją ir nuolatinį gydymą.

Tinkamas nervų funkcionavimas priklauso nuo organizmo gebėjimo apsaugoti nervines skaidulas, apsupdamos jas tam tikro tipo riebaliniu audiniu, vadinamu mielinu. Daugelio rūšių nugaros smegenų ligos gali uždegti arba pabloginti mielino apvalkalus, atskleisti nervus ir sutrikdyti jų gebėjimą tinkamai dirbti. Du dažniausiai pasitaikantys demielinizuojančių sutrikimų tipai yra išsėtinė sklerozė ir skersinis mielitas – būklės, atsirandančios dėl genetinių mutacijų ir tam tikrų autoimuninių ligų. Daugelis žmonių, sergančių išsėtine skleroze ar skersiniu mielitu, jaučia tirpimą, raumenų silpnumą, nuovargį ir lėtinius galvos skausmus. Šios ligos gali tapti sekinančios ir dažnai mirtinos, jei nėra tinkamai gydomos fizine terapija ir receptiniais vaistais.

Išsėtinės sklerozės ir skersinio mielito simptomai gali būti identiški tiems, kuriuos patiria asmenys, sergantys rimtesnėmis ligomis, pavyzdžiui, vėžiu. Tam tikri vėžiniai susirgimai gali sukelti stuburo auglius ir pabloginti mielino apvalkalus, dėl kurių gali išsivystyti sunki nugaros smegenų liga. Licencijuoti ortopedai, neurologai ir onkologai gali patikrinti vėžinius auglius naudodami magnetinio rezonanso ir ultragarso aparatus. Kai problemos atpažįstamos po pirmųjų simptomų požymių, chirurgija ir vaistai dažnai būna naudingi pašalinant navikus ir sustabdant vėžio plitimą į kitas kūno dalis.