Nors yra daug skirtingų numatymo metodų, dažniausiai rašytojai naudoja dialogo langą, kad būtų užuomina apie tai, kas gali nutikti, įvykius ar veiksmus, kad būtų sukurtos užuominos, ir užuominas per pavadinimus ar kitų tipų metaduomenis. Dialogas dažnai yra puikus būdas rašytojui užsiminti apie tai, kas bus, nors jis neturėtų būti akivaizdus. Tam tikri istorijos įvykiai ar vaizdai taip pat gali nuspėti, paprastai sukuriant įtampos ar pavojaus jausmą. Net kūrinio pavadinimas ar skyriaus pavadinimas gali sufleruoti, kas nutiks, ir paskatinti skaitytoją sužinoti daugiau.
Foreshadowing yra literatūrinė technika, kai autorius pateikia idėją, kuri užsimena apie veiksmus ar įvykius, kurie turi būti kūrinyje. Vienas iš būdų sukurti tokio tipo užuominą – rašytojui leisti veikėjui kalbėti dialogo eilutę, kuri veikia kaip pranašystė. Tačiau rašytojams tai gali būti šiek tiek nesaugu, nes dėl perdėto užuominų veikėjai gali atrodyti nuspėję arba skaitytojui pateikti per daug informacijos. Paprastai veikėjui geriau pasakyti kažką panašaus į „Jaučiu, kad kažką pamiršau“, o ne „Jaučiuosi taip, lyg pamiršau išjungti orkaitę, o tai gali sprogti mano namuose“.
Istorijos įvykiai ir vaizdai taip pat gali būti puikūs numatymo metodai. Rašytojas gali aprašyti sceną, kurioje kažkas sėdi prie stalo, apsuptas šešėlių, o priešais jį ant stalo guli didelis peilis. Tai iškart sukuria nuojautą ir verčia skaitytoją susimąstyti, kas nutiks, ypač su peiliu. Kitoje istorijoje veiksmas gali būti naudojamas kaip numatymo metodas, galbūt parodydamas personažą, kuris per visą istoriją yra nerangus ir galiausiai miršta, kai nukrenta laiptais.
Metaduomenys, kurie yra informacija apie istoriją už tikrojo teksto ribų, taip pat gali būti naudojami kuriant prognozes. Tai dažniausiai pastebima daugelyje knygų ir kitų pramogų, kuriose knygos pavadinimas sufleruoja apie veiksmą, kuris įvyks. Konkretesnes prognozes galima sukurti įtraukiant atskirų skyrių ar skyrių pavadinimus. Istorija apie kažkieno finansinį žlugimą per metus gali būti suskirstyta į tris skyrius, pavadintus „Pavasaris“, „Vasara“ ir „Rudens“; kiekvienas pavadinimas nurodo nustatymą, taip pat užuomina apie veiksmo toną toje skiltyje.