Vagystė – tyčinis kitam asmeniui ar subjektui priklausančio turto paėmimas be leidimo ar pirkimo. Kad vagystė būtų apkaltinta kaip nusikaltimas, pavogti daiktai ar pinigai paprastai turi viršyti tam tikrą vertę. Kai kuriuose regionuose nusikaltimas, dėl kurio gali būti pareikštas kaltinimas dėl vagystės, taip pat vadinamas didele vagyste. Egzistuoja keletas skirtingų rūšių vagysčių, kurios paprastai apibrėžiamos pagal pavogtų daiktų piniginę vertę.
Daugelyje regionų kaltinimai dėl vagystės yra skirstomi į kategorijas, paprastai vadinamas klasėmis. Daugumoje vietovių pirmos klasės mokestis už vagystę yra skirtas itin didelės vertės objektams. Mažiausia priimtina vertė paprastai reiškia penktos ar šeštos klasės nusikaltimą; žmonių, nuteistų už nedidelės vertės nusikaltimus, gali būti skirtos kur kas trumpesnės bausmės ir baudos, nei nuteistiems už pirmos ar antros klasės nusikaltimą. Bet kokia vagystė, kurios vertė yra mažesnė už minimalią baudžiamojo nusižengimo ribą, paprastai apkaltinama kaip nusižengimas, dar vadinamas smulkia vagyste.
Nors dauguma vagysčių pagal vertę gali būti apmokestinti už nusikaltimą, kai kuriose jurisdikcijose tam tikrų daiktų vagystė taip pat gali būti kvalifikuojama kaip nusikaltimas. Kai kuriuose regionuose ginklų ar ginklų vagystė laikoma nusikaltimu, neatsižvelgiant į vertę. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ne visuose regionuose nustatytos vienodos minimalios arba maksimalios sumos už skirtingus mokesčius už vagystę; tai, kas viename regione yra nusižengimas, kitame regione gali būti kvalifikuojamas kaip nusikaltimas.
Už tapatybės vagystę kartais gali būti taikomi kaltinimai už vagystę, neatsižvelgiant į vertę. Kadangi tapatybė neturi įgimtos piniginės vertės, kaltinimai gali priklausyti nuo kaltininko ketinimų, panaudoto metodo ir aukoms padarytos žalos. Jei asmuo naudoja kito asmens tapatybę tam tikriems nesąžiningiems veiksmams, pvz., pavogti paštą, nusikaltėliui gali būti gresia ne tik vietiniai ar valstijos kaltinimai, bet ir federalinis tyrimas. Paprastai, be laisvės atėmimo bausmių, asmenys, nuteisti už sukčiavimą kredito kortelėmis arba asmens tapatybės vagystę, yra atsakingi ir už žalos atlyginimą, kad padėtų atkurti aukos kredito reitingą arba piniginę padėtį.
Dėl smurto, grasinimų ar ginklų panaudojimo vagystei gali būti pateikti kaltinimai dėl vagystės, net jei pati vagystė buvo santykinai mažos piniginės vertės. Paprastai bausmės už plėšimą su smurtu, grobstymą ar kitus su ginklo vagyste susijusius mokesčius yra daug didesnės nei už pačią vagystę. Kai kurie regionai turi specialias gaires, kurios atskiria smurtinius nusikaltimus nuo nesmurtinių; už smurtinį nusikaltimą paprastai skiriamos itin didelės bausmės. Šaunamųjų ginklų naudojimas vagystei paprastai laikomas ekstremaliausia smurtinių vagysčių rūšimi, tačiau jei vagystės metu auka sunkiai sužalojama arba žūsta, nusikaltėliui skiriamos baudos smarkiai padidėja.