Paranoja yra psichinė būklė, kai žmogus nuolat įtaria arba nepasitiki kitais žmonėmis ir situacijomis. Tai gali sukelti daugybė skirtingų veiksnių, įskaitant piktnaudžiavimą narkotinėmis medžiagomis, didelį stresą ar emocinį lygį ir genetines tendencijas. Asmens paranoja taip pat gali atsirasti dėl pagrindinės psichikos ligos, tokios kaip šizofrenija ar kitas asmenybės sutrikimas. Yra keletas paranojos gydymo būdų, tačiau žmonėms gali būti sunku laikytis savo gydymo planų dėl problemų neigimo ir nepagrįsto nepasitikėjimo gydytojais bei terapeutais. Paranojos gydymo galimybės apima psichoterapiją, elgesio modifikavimo terapiją, atsipalaidavimo metodus ir antipsichozinius vaistus.
Dažniausia paranojos gydymo forma yra psichoterapija. Asmenys gali dalyvauti užsiėmimuose su licencijuotu psichologu ar konsultantu, kad aptartų savo problemas ir parengtų strategijas, kaip jas įveikti. Tačiau dažnai pacientai baiminasi konsultantų ir nenori kalbėti apie asmenines problemas. Psichikos sveikatos specialisto tikslas yra laikui bėgant sukurti pasitikėjimą pacientu, kad jis galėtų atvirai kalbėti apie problemas ir kliūtis. Konsultantas sukuria atpalaiduojančią, kviečiančią atmosferą, kad pacientas jaustųsi patogiai.
Psichologas gali bandyti atskleisti žmogaus paranojos pobūdį interviu, laisvos asociacijos metodais ir elgesio modifikavimo terapija. Asmeniui paprastai suteikiama galimybė paaiškinti savo nepasitikėjimą keliančius jausmus ir pasikalbėti apie situacijas, kuriose dažniausiai pasitaiko paranojiškas elgesys. Konsultantas padeda pacientui atpažinti neigiamą elgesį ir suprasti, kad jo įtarimai yra labai nepagrįsti. Intensyviai modifikuodamas elgesį, pacientas gali išsiugdyti sveikas ribas, išmokti susidoroti su kritika ir abejonėmis bei pradėti pasitikėti kitais žmonėmis.
Daugeliu atvejų paranojiški jausmai yra kitos psichinės ligos ar piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis simptomas. Paranoja būdinga žmonėms, sergantiems šizofrenija, ribiniu asmenybės sutrikimu, depresija ir šizoafektiniu sutrikimu, taip pat tiems, kurie ilgą laiką vartojo narkotikus. Gydytojai ir psichiatrai gali skirti vaistų, tokių kaip antipsichoziniai ir antidepresantai, kad pašalintų pagrindines paranojos priežastis. Medicinos specialistai dažnai siūlo asmenims, turintiems piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis problemų, išmokti susilaikyti nuo nelegalių narkotikų ir alkoholio, lankyti grupinės terapijos užsiėmimus ir pasikalbėti su konsultantais.
Daugelis žmonių mano, kad norint susidoroti su lėtinėmis problemomis, jiems reikia ilgalaikio paranojos gydymo. Kai pacientas nori bendradarbiauti su psichikos sveikatos ir medicinos specialistais, tęstinis paranojos gydymas paprastai veiksmingai palengvina simptomus ir pagerina gyvenimo kokybę. Kai nerimo ir įtarumo jausmas išnyksta, žmonės paprastai pastebi, kad gali pradėti kurti sveikus asmeninius ir profesinius santykius.