Pažeidimo pašalinimo metodas priklauso nuo daugelio veiksnių, pvz., nuo pažeidimo vietos ir nuo to, ar jis pavojingas, ar ne. Pažeidimai beveik visada pašalinami chirurginiu būdu, tačiau kai kuriuos geriau palikti vietoje dėl jų pašalinimo keliamo pavojaus, pavyzdžiui, esant kai kuriems smegenų pažeidimams. Daugelis pažeidimų taip pat yra laikini ir užgyja savaime arba naudojant geriamuosius ar vietinius vaistus. Jei nuspręsta, kad pažeidimas turi būti pašalintas saugumo sumetimais arba dėl to, kad pacientas nori jį pašalinti dėl kosmetinių priežasčių, tiksli operacijos rūšis bus nustatyta pagal vietą.
Vienas iš labiausiai paplitusių pažeidimų tipų yra odos pažeidimai, kurie dar vadinami odos pažeidimais. Odos pažeidimo pašalinimas paprastai yra ambulatorinė procedūra, kurią kartais galima atlikti gydytojo kabinete, jei pažeidimas nėra vėžinis ar įtartinas. Lidokainas ar kita nuskausminamoji medžiaga paprastai švirkščiama aplink vietą prieš pašalinimą. Paprastai pažeidimas nudeginamas, o tai šiandien yra daug rečiau nei anksčiau, arba pašalinamas skalpeliu atliekant procedūrą, vadinamą skutimosi iškirpimu.
Odos pažeidimo operacijai, kai yra vėžio grėsmė arba žinoma, kad yra vėžys, gali prireikti ambulatorinės procedūros ligoninėje. Pažeidimas pirmiausia nutirpinamas viena ar keliomis injekcijomis, o po to jis pašalinamas. Kai nerimaujama dėl vėžio, odos sluoksnis, esantis tiesiai po pažeidimu, taip pat gali būti pašalintas. Tai vadinama elipsiniu iškirpimu ir yra gilesnis nei skutimosi būdu. Tokio tipo operacija padeda užtikrinti, kad būtų aptiktos ir po pažeidimu esančios odos vėžio ląstelės.
Pašalinta dalis paprastai tiriama, kad būtų patikrinta, ar nėra vėžio ląstelių pažeidimo vietoje ir normalioje odoje, kad būtų galima nustatyti tolesnį gydymą. Jei normalioje odoje yra vėžio ląstelių, gali būti atlikta dar viena gilesnė ekscizija. Taip pat gali prireikti kitų gydymo metodų, tokių kaip radiacija, chemoterapija ar vaistų terapija.
Pažeidimai gali atsirasti ir kitose kūno vietose, išskyrus odą. Pavyzdžiui, storosios žarnos pažeidimai yra dažni ir paprastai nustatomi atliekant kolonoskopiją. Šie pažeidimai paprastai pašalinami chirurginiu būdu, kai jie randami, siekiant sumažinti vėžio riziką.
Kai kurie smegenų pažeidimai gali būti pašalinti chirurginiu būdu, o kiti gali būti smegenų dalyje, dėl kurios operacija yra pernelyg rizikinga. Pagrindinė smegenų pažeidimo pašalinimo priežastis yra baimė, kad pažeidimas yra arba gali tapti vėžiu. Kai pašalinimas yra pernelyg rizikingas, pažeidimai dažnai gydomi spinduliuote arba chemoterapija, siekiant padėti sunaikinti vėžio ląsteles.
Kepenų pažeidimai taip pat gali būti pašalinti chirurginiu būdu, kad būtų išvengta vėžio susidarymo ar plitimo. Pažeidimas gali atsirasti beveik ant bet kokio paviršiaus kūno viduje ar išorėje, o ar galima pašalinti pažeidimą, priklauso nuo procedūros keliamos rizikos laipsnio ir nuo to, ar yra vėžio rizika, ar ne.
Kai kurie kiti paplitę pažeidimų tipai, pvz., pūslelinės pažeidimai ir AIDS pažeidimai, gali išgyti patys arba vartojant vaistus. Herpes pažeidimai gali apimti lūpų pūslelinę ant burnos ar lytinių organų ir aplink ją. AIDS pažeidimai gali atsirasti bet kurioje odos vietoje ir gydytojai juos naudoja vertindami ligos progresavimą. Herpes, AIDS ir kitų ligų, turinčių įtakos imuninei sistemai, pažeidimai paprastai nėra šalinami, nes jie atsiranda ir praeina įvairiais ligos etapais.