Pliometrinė treniruotė padės sportininkui išvystyti sprogstamąją galią ir greitį jo ar jos raumenyse. Tai vertinga treniruotė kiekvienam sportininkui, norinčiam tapti konkurencingesniu sporte, kuriam reikia greitų, pasikartojančių judesių ir veržlių judesių įvairiomis kryptimis. Pliometrinė treniruotė paprastai apima šokinėjimo pratimų seriją, taip pat įtemptų pozų palaikymą kelias sekundes. Norėdami maksimaliai išnaudoti pliometrinę treniruotę, sportininkas savo treniruotę turėtų pritaikyti konkrečiai sporto šakai ar veiklai, kurią žaidžia; profesionalus treneris gali padėti parengti geriausią planą konkrečiam sportininkui.
Dvi dažniausiai pasitaikančios pliometrinės treniruotės apima šokinėjimo pratimų ir medicinos kamuoliuko naudojimą. Medicininio kamuoliuko treniruotės metu gydomas medicininis kamuoliukas atliekant sunkių stūmimų, siūbavimo ir metimų seriją. Medicininį kamuolį galima įsigyti palyginti nebrangiai, o sporto salėse ir treniruoklių centruose beveik visada yra keletas įvairaus svorio medicinos kamuoliukų. Medicininį kamuolį galima laikyti rankose ir siūbuoti į šonus, aukštyn arba žemyn arba per visą kūną. Tokie judesiai gali padėti ugdyti jėgą ir sprogstamąją galią pečių ir rankų, taip pat krūtinės ir šerdies raumenyse.
Pliometrinė treniruotė, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas šokinėjimo pratimams, padeda ugdyti sprogstamą kojų galią. Tokia treniruotė svarbi sportininkams, dalyvaujantiems tokiose sporto šakose kaip futbolas, krepšinis ar ledo ritulys, taip pat sprinteriams, dviratininkams ir bet kuriam kitam sportininkui, kuriam prireiks sprogstamosios jėgos greitiems sprintams, bėgimams ar šuoliams. Pliometrinė treniruotė, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas šuoliams, dažnai apima daugybę šokinėjimo veiksmų, kurių metu sportininkas šokinėja per kliūtį, ant kliūties viršaus arba į šonus. Paprastai sportininkas laikosi nusileidimo pozicijoje po šuolio prieš pereidamas prie kito šuolio.
Kai kurie įprasti šokinėjimo pratimai apima šokinėjimą iš šono, kai sportininkas stovės vienoje dėžės ar suolo pusėje. Kliūtis turi būti sportininko šone, o ne priešais jį. Tada sportininkas šiek tiek pritūps, kad sukurtų sprogstamą jėgą, tada pašoks aukštyn ir į šoną, pašalindamas kliūtį ir nusileis kitoje pusėje. Tada jis ar ji šoks atgal kita kryptimi ir pakartos šį judesį keletą kartų. Kiti šokinėjimo pratimai apima šuolį įstrižai viena koja, kai sportininkas atsistos kojomis maždaug klubų plotyje. Jie šiek tiek pritūps, kad sustiprintų jėgą, tada šoks į priekį ir įstrižai dešinėn, nusileis tik ant dešinės kojos. Jis laikys poziciją, tada šoks į priekį ir į kairę, nusileis ant kairės kojos.