Kokie yra skirtingi privalomojo tęstinio mokymosi tipai?

Egzistuoja gana daug skirtingų privalomojo tęstinio mokymosi tipų, nors apskritai jie yra susiję su skirtingomis karjeros rūšimis. Vienas iš dažniausių tęstinio mokymosi būdų yra tęstinis mokytojų mokymas, kurie dažnai turi arba įgyti aukštesnio lygio išsilavinimą, arba nuolat mokytis apie skirtingus mokymo metodus. Kita paplitusi privalomo išsilavinimo forma yra susijusi su slaugytojais ir gydytojais, kurie dažnai turi toliau mokytis apie įvairius gydymo būdus ir vaistus. Taip pat yra privalomo tęstinio mokymosi formų, kurios nebūtinai privalomos norint turėti profesinę licenciją, bet kurių reikalauja kažkieno darbdavys.

Privalomas tęstinis mokymas reiškia tęstinio mokymosi formą, kai asmuo baigia tam tikrą išsilavinimą, pvz., laipsnį, reikalingą dirbti tam tikroje srityje. Šis išsilavinimas turi būti baigtas asmeniui įsidarbinus, kad galėtų išlaikyti darbą. Apskritai, yra keletas pagrindinių privalomojo tęstinio mokymo tipų, kurie paprastai skirstomi į tuos, kurių reikalauja tam tikrų profesijų licencijavimo taryba, ir tuos, kurių reikalauja darbdavys.

Viena iš labiausiai paplitusių privalomojo tęstinio mokymo formų, reikalingų norint gauti licenciją, yra nuolatinis mokytojų mokymas. Mokytojai paprastai turi tęsti aukštesnio lygio laipsnį, dažnai nuo bakalauro laipsnio iki magistro laipsnio, arba tęsti įvairių mokymo pedagogikos ir ugdymo metodologijos kursus. Kai kuriose šalyse šis išsilavinimas gali būti reikalingas regioniniu lygiu, o kitose šalyse – federaliniu lygiu. Mokyklų rajonai taip pat gali nustatyti tam tikrą privalomą tęstinį mokymą mokytojams, kurie dirba rajone.

Gydytojai ir kiti medicinos specialistai taip pat dažnai privalo lankyti privalomus tęstinio mokymosi kursus, kad išlaikytų savo licencijas. Šie kursai dažnai yra apie naujas gydymo formas, diagnozę ir vaistus, kurie kuriami kiekvienais metais. Neįvykdęs tokių programų gydytojas gali prarasti darbą arba medicinos licenciją.

Taip pat yra privalomo tęstinio mokymo formų, kurios nėra įtrauktos į jokią profesinio licencijavimo formą, o reikalauja tik darbdavys. Įmonės vadovams gali tekti dalyvauti seminaruose apie valdymo metodus arba verslo praktikos kursus, kad išlaikytų savo pareigas įmonėje. Asmuo, norintis eiti vadovaujančias pareigas, taip pat gali turėti aukštąjį universitetinį laipsnį arba tam tikras klases, kad galėtų užimti tokias pareigas. Tokio tipo nuolatinis mokymas neatims asmens iš darbo pasirinktoje pramonės šakoje, tačiau gali būti nutrauktas arba prarastas paaukštinimas konkrečioje įmonėje.