Skirtingi prozos stiliai gali būti tokie pat įvairūs, kaip ir atskirų rašytojų asmenybės bei tikslai. Dažnai prozos tema gali padiktuoti, kokiu stiliumi ji parašyta. Pagrindinis prozos stilius gali būti tiesiog kuo aiškiau išreikšti mintis, atsižvelgiant į temą. Po to prozos stilius priklauso nuo rašytojo.
Stiliaus elementai, kuriuos parašė Williamas Strunkas jaunesnysis ir EB White’as, daugelį metų naudoja rašytojai ir rašto studentai. Jame išdėstytos anglų kalbos gramatikos, skyrybos ir tinkamo žodžių vartojimo taisyklės. Baigiamas kai kuriais komentarais apie prozos stilius, kurie įspėja jaunus rašytojus ugdyti savuosius. Priešingu atveju „tu miręs kaip rašytojas“.
Amerikiečių romanistas Kurtas Vonnegutas jaunesnysis buvo apibūdinamas kaip žaismingas ir savitas stilistas. Vienas iš jo stilistinių principų – rašytojas turi skambėti kaip jis pats. Jis taip pat pažymėjo, kad galbūt vienas iš svarbiausių stiliaus aspektų yra tema. Tai turėtų būti kažkas, kas rūpi rašytojui.
Rimti žmonės linkę rašyti apie rimtus dalykus. Jų prozos stiliai atitiks jų medžiagą. Prancūzų rašytojo Alberto Camus „Maras“ ligą naudoja kaip išankstinio nusistatymo ir neapykantos pavojų alegorija. Jo prozos stilius atitinka šią temą. Satyriko ar humoristo stilius bus visiškai kitoks.
Amerikiečių rašytojo Marko Tveno šnekamosios kalbos prozos stilius pasižymi paprastumu, tiesumu ir grakštumu. Bet koks rašymo stilius gali būti aiškus ir tiesioginis, nepaisant temos. Prancūzų filosofas Blaise’as Pascalis ir amerikiečių filosofas Williamas Jamesas buvo žinomi dėl savo sugebėjimo aiškia ir tikslia kalba išreikšti sudėtingas idėjas. Aiškumas yra universalaus stiliaus elementas
Pasiekę ir gerbiami rašytojai turi skirtingas nuomones apie tai, kas iš tikrųjų yra „stilius“. Kai kuriems tai yra požiūris. Jei nėra įsitikinimo dalyku, nėra ir stiliaus. Kitiems stilius yra meistriškumas, tai, kaip viskas sakoma; tai yra tinkamo „teisingo“ žodžio išdėstymo klausimas.
Daugelis rašytojų mano, kad prozos stiliai iš tikrųjų yra aiškus rašytojo antspaudas medžiagoje. Tam tikra prasme rašytojas yra stilius. Stilius tampa rašymo esmės dalimi. Kaip sakė anglų filosofas Alfredas Northas Whiteheadas: „Stilius, geriausia jo prasme, yra paskutinis išsilavinusio proto įgijimas; tai taip pat naudingiausia. Jis persmelkia visą būtį“.